„Kaip ir kasmet, gegužės 15 dieną startuojame su masažo ir fizioterapijos procedūromis, kurias savo kiek daugiau nei mėnesį trunkančios praktikos metu atlieka Kauno kolegijos kineziterapijos studentai.
Pačias pirmąsias masažo procedūras nusprendėme padovanoti VšĮ Kauno hospiso pacientams ir jų artimiesiems“, – 15min pakalbinta teigė Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Reabilitacijos katedros dėstytoja Diana Nemčiauskienė, nuo 2019-ųjų Kauno hospise besidarbuojanti kaip kineziterapeutė.
Šiuo metu Kauno hospisas prižiūri apie 20 itin sunkiai sergančių pacientų. Visiems jiems bei jų artimiesiems buvo pasiūlyta atvykti studentų atliekamam masažui ar kitoms sveikatinimo bei atsipalaidavimą dovanojančioms fizioterapinėms procedūroms.
18 metų prižiūri komos ištiktą dukrą
Pirmadienį į Reabilitacijos katedrą atvyko bei į būsimų kineziterapeutų rankas atsidavė 5 pacientai bei 3 sunkiai sergančiųjų artimieji.
Štai Irenos dukrai Renatai buvo 35-eri, kai ji, sumaišiusi ir netyčia gurkštelėjusi cheminės medžiagos, paniro į komą.
„Dirbo dukra su juvelyrika. Reikėjo kažką nubalinti. Iš kito cecho atnešė baliklį. Buvo įpilta ne ten, kur reikia – į „Coca Colos“ butelį. Gurkštelėjo truputį ir apsinuodijo. Pagalvojo, išgersiu ir eisiu pasiimti šveitimui reikalingą medžiagą“, – tragišką šeimos istoriją 15min ėmė pasakoti Irena.
Buvo iškviesta greitoji, mergina atsidūrė ligoninėje. Po kelių savaičių jos būklė, rodos, normalizavosi, praėjo didžiausi skausmai, ji bendravo su tėvais, vaikščiojo, ruošėsi net galvą išsitrinkti, vylėsi, kad netrukus išeis iš gydymo įstaigos, kai staiga netikėtai pajuto kažką negero su skrandžiu.
-
Sugėdinta viešai Kauno savivaldybė atrado patalpas iš Norvegijos atkeliavusiai paramai sandėliuoti
-
Gydytoja D.Tikniūtė: hospise supranti, kad medicina nėra visagalė
-
Darbe neįgaliu tapusiam Linui būsto pritaikymas atsiėjo 9 tūkst. eurų, o net maudytis negali
-
Paskutiniuosius norus pildantis Kauno hospisas turės stacionarą: numatytas ir mirties kambarys
„Pasakė tik: „Mamit, užaugink mano dukrą“. Paaiškėjo, kad prasidėjo vidinis kraujavimas. Viena gydytoja sakė nedaryti echoskopijos skrandžio, o kitas daktaras – reikia, nieko neatsitiks. Ir užkišo. Gerklė buvo išdegusi. Nespėjo įvesti tracheostomos ir užduso. 25 minutes pabuvo be deguonies smegenys, ištiko klinikinė mirtis. To Kauno klinikų daktarėlio kaltė čia viskas. Padarė didelę klaidą, kad darė echoskopiją“, – tikino moteris.
Mėnesį moteris praleido Kauno klinikų reanimacijoje, vėliau perkelta į neurologinį skyrių.
Reagavo į dukrą
Šiandien 51-erių metų sulaukusi Renata atsimerkia, pajudina galūnes, stebi, bet pasakyti kažko ar atlikti kokio veiksmo negali. Irena tikina, kad yra aišku, kai dukra jaučia skausmą.
„Nežinau, ar ji mane girdi. Dažnai sapnuoju dukrą, kad ji atsigauna. Kalbinu Renatėlę atsikelti, kad viskas bus gerai. Nesapnuoju tokių dalykų, kad ji vaikščiotų, būtų sveika. Ką darysi, pripranti prie visko žmogus“, – paatviravo moteris.
Paklausta, ar per tuos 18-a metų Renatos būklė nekito, Irena prisiminė vienintelį įvykį, kai po nelaimės praėjus gal trims mėnesiams, pirmą kartą į palatą buvo atvežta 7-erių sulaukusi Renatos dukrytė (Irenos anūkė).
„Sako, kad vaikas gali prikelti. Matome, kad Renata nori kažką dukrai pasakyti, ima už rankos, turi sąmonę, reaguoja, bet užsikosėjo tuo metu, mergaitė labai išsigando ir buvo išvesta iš palatos.
Kai parsivežėme vėliau dukrą į namus, anūkė repečkomis prie lovos eidavo, bijodavo mamos. Nenori anūkė apie savo mamą kalbėti. Dabar Danijoje baigusi studijas gyvena“, – skaudžiais prisiminimais pasidalijo moteris.
Gydytojai, anot Irenos, tuo metu dar sugebėdavo pasišaipyti. Jei jai atrodydavo, kad dukra reaguoja, medikas atšaudavo: „Ne kokia princesė, kad pabučiuosi ir atsigaus.“
Nepaliko nė dienos
Pati Irena dar turi vilties, kad vieną dieną atsiras gydymo metodas, kuris padės dukrai.
„Kai į komą papuolė, nė dienos jos vienos nepalikome. Slaugoje nebuvo, prižiūrėdavome su vyru. Vienas išeina pasivaikščioti, kitas. Pamainomis. Kai prieš trejus metus mirė mano vyras, be galo buvo sunku. Teko kreiptis pagalbos. Socialinis padeda, hospiso darbuotojai. Jei reikia išeiti apsipirkti, pas gydytojus, ateina jie pabūti su dukra. Kaip tyčia, šiemet pradėjau daugiau sirguliuoti“, – teigė Irena, besibaiminanti dėl to, kas bus, jei jos pačios sveikata visai pašlis, kas tuomet prižiūrėtų dukrą.
Naktį Renatą prižiūrėti pasamdyta moteris, dieną nuo 6 valandos ryto iki 22 valandos dukra rūpinasi pati Irena.
„Čia mano geriausias darbas – slaugytojos. Kai įvyko nelaimė, kaip tik į pensiją buvau išėjusi. Sutapo. Sunkiausia – vartyti, kai reikia patalynę pakeisti. Dabar ateina padėti išmaudyti, galvą ištrinkti. Paleidžia mane jaunos merginos, matyt, mediciną studijuojančios, valandai ar trims“, – teigė Irena.
Per tuos 18 metų gal mėnesis iš viso susidarytų, kai skyriau laiko tik sau.
Pasiteiravus, kada pastarąjį kartą jai buvo daromas atpalaiduojantis masažas, pašnekovė atsakė, kad niekada tokio neturėjusi, tad labai nustebo ir apsidžiaugė sulauksi Kauno kolegijos pasiūlymo. Bet koks masažas tiks. Svarbiausia, anot Irenos, kad neskaudėtų.
„Nesurasi žmogaus, kuris kelias paras su dukra galėtų pabūti, niekur neišeisi, neišvažiuosi. Dabar Renatą prižiūri hospiso savanorės, atvyksta šiandien ir vyro sesuo, tai ilgiau galėsiu pavaikščioti po miestą. Kartą su nakvyne esu buvusi giminės susitikime, dar kartą – sodyboje. Per tuos 18 metų gal mėnesis iš viso susidarytų, kai skyriau laiko tik sau, nebuvau prie dukros, bet ir tai kaži“, – prisipažino Irena.
Dieną ir naktį – su mažyčiu rankinuku
Onkologine liga serganti Nijolė taip pat negalėjo prisiminti, kada pastarąjį kartą mėgavosi masažu. Pirmadienį Kauno kolegijos studentė jai atliko rankų masažą, plaštakos buvo panardintos į šiltą parafiną.
Tačiau daugiausiai bėdų Nijolei kelia kairė koja, nenorinti jos klausyti.
„Turiu auglį, niekas jo nepašalino. Reikia visą dubenį išimti. Kremzlinis auglys ėda raumenį. Iš pradžių mažas jis buvo. Švitino, chemijos terapija nepadėjo. Kiek vaistų prigėriau, nemažėjo. Ir taip jau treji metai. Prognozių jokių. Auga, plečiasi. Ant stuburo jau turiu augliuką, gal išoperuos. Belikęs morfinas nuo skausmo ir tiek“, – teigė Nijolė.
Kasdien ji dėvi nedidelį baltą rankinuką, kuriame – ne piniginė ir lūpdažis, o prietaisas su morfinu (morfino pompa, kai po oda įvedamas kateteris, o aparatas su vaistų nuo skausmo paros doze pakabinamas ant kaklo; vaistai švirkščiami tolygiai). Per 7-8 dienas net 110 ampulių tenka, kaip teigia Irena, „sugerti“.
„Vieną dienelę kokią palieka neužkabintą tą rankinuką, galiu išsimaudyti. Pati susileidžiu tuomet į raumenis, porą dienų pailsiu be rankinuko šito. Norisi bent kiek pasivartyti, nes tik ant dešinio šono gali miegoti, kai tas rankinukas kairėje. Sucypsi, kai baigiasi, tuomet nusiimu, pasivartau, taip smagiai užmiegu, bet vis galvoju, kur tas rankinukas. Nuo praėjusių metų aš su juo. Pernai tokiu laiku dar truputį laksčiau, bet kai rankinuką uždėjo...
Kol širdelė laikys tą morfiną... Kenksminga juk“, – tikino Nijolė, „vaikštanti“ su vežimėliu.
Ji juokais pasiguodė antros pusės namuose neturinti, o taip gerai būtų, kad kas masažais vis užmigdytų.
„Atsigultum, masažuotų...“, – šypsodamasi nutęsė Nijolė.
Prašo legalizuoti kanapes
„Parašykite, kad tokie pacientai kaip mes, esame už medicininių kanapių legalizavimą“, – staiga prakalbo šalia rankų masažu besimėgaujanti hospiso pacientė Daiva.
Daiva serga neurologine liga – galūnes jaučia, nes nervai likę gyvi, tačiau jų valdyti negali. Pažeista ir diafragma. Polineuropatijos, kai ima nykti periferiniai nervai, diagnozę ji išgirdo 2011 metais.
„Alkoholikų liga. Gyvenime niekad negėriau, bet susirgau. Būčiau gėrusi, bent jau būtų pateisinimas. Neaiški priežastis, nenustatė“, – šyptelėjo Daiva.
Moteris teigia, kad kol jos negydė, liga lėtai progresavo, tik pradėjo gydyti – prireikė reanimacijos. Ten atlikta tracheostoma (chirurginė procedūra, kai įpjaunant kaklą ir gerklės sienelę padaroma anga, pro kurią oras tiesiai patenka į gerklę; pro angą gali būti įstatomas tracheostominis vamzdelis – kvėpuojama aparato pagalba).
Naikina tarakonus galvoje
Daivos vyrui medikai siūlė paguldyti žmoną į slaugos ligoninę, tikino, kad gali tekti „įvesti ir maitinimo vamzdelį“. Tačiau bendromis pastangomis pora tvarkosi dviese.
„Man klausimų, kodėl taip nutiko, nėra. Jei sugebi pažiūrėti į situaciją, ją priimti, atsidaro kitos durys, kurių net neįtari, kad yra, – patikino Daiva, užsiimanti dvasine praktika. – Net ir gulėdama lovoje gyvenu intensyvų gyvenimą. Džiaugiuosi, kad turiu laiko sau, mokausi, studijuoju, domiuosi budizmu.
Kai gyveni aktyvų socialinį gyvenimą, esi įsikabinęs į išorę, nelieka laiko pažiūrėti į savo vidų, kokie tarakonai vaikšto. O kai pradedi save stebėti... Tiek daug darbo būna su savimi! Per mažai liko lauko, kad galėtum visus tuos darbus nuveikti.“
Geriausia tarakonų naikinimo priemonė, anot jos, – stebėti savo protą, kaip jis elgiasi, kaip tave valdo, šokinėja nuo vieno prie kito.
Net ir gulėdama lovoje gyvenu intensyvų gyvenimą.
„Viskas, kas yra tavo galvoje, tai yra tavo realybė“, – patikino Daiva.
Svarbu pailsinti pavargusį nuo ligos kūną
Kauno hospiso direktorė Kristina Krasko pasidžiaugė jau ketverius metus vykstančiu bendradarbiavimu su Kauno kolegija.
Viskas prasidėjo nuo to, kai minėta šios kolegijos dėstytoja Diana tapo hospiso darbuotoja. Dabar kineziterapeučių įstaigoje – jau dvi. Antroji – buvusi Dianos mokinė.
„Kineziterapeutas – vienas labiausiai laukiamų hospiso darbuotojų. Gali nereikėti psichologo, socialinio darbuotojo, bet kineziterapeuto reikia visada. Kartais būklė būna tokia, kad net neįmanoma teikti paslaugos, bet kineziterapija vis tiek vyksta. Visada randa, kaip įgalinti pacientą savo žiniomis, praktika. Pavyzdžiui, pasiūlo megzti megztinį, rašyti. Matėme prirašytus pacientų sąsiuvinius. Net raštas pagražėja.
Hospiso pagrindinis uždavinys – ne tik suteikti paslaugą pacientui, bet ir mokyti tuos, kurie eis pas pacientus, kartu ieškoti to, kaip būti šalia kenčiančio žmogaus. Mokėti išbūti iki paskutinės paciento akimirkos, iki paskutinio atodūsio įgalinti žmogų judėti. Judant kūne juda skysčiai, smegenys gauna deguonies. Pacientas gali ilgiau išsėdėti neįgaliojo vežimėlyje ir išvažiuoti į lauką“, – paaiškino K.Krasko.
Būsimų kineziterapeutų dovanotais masažais, anot jos, pirmadienį mėgavosi tie hospiso pacientai, kurie yra transportuojami, kuriems galima taikyti procedūras.
Kineziterapeutas – vienas labiausiai laukiamų hospiso darbuotojų.
„Labai svarbu, kad žmogus turėtų akimirką bent truputėlį pailsinti išvargusį nuo ligos kūną. Svajojame apie stacionarą, laukiame tų momentų, kai turėsime mobilias masažines lovas. Kai išvargintą kūną dar kas nors apkabina, glosto, tai yra dovana. Tai, kas šiandien vyksta, yra didžiulė Kauno kolegijos dovana. Esame apgaubti rūpesčiu ir meile“, – teigė įstaigos direktorė.
Dalis kolegijos studentų, anot jos, praktikuojasi hospise, vyksta į pacientų namus. Šįkart pacientai atvyko į jų mokymosi įstaigą.
Anot K.Krasko, dar niekad niekas nebuvo pasiūlęs sunkiai sergančių pacientų artimiesiems sukurti atokvėpio akimirką ant masažinio stalo.
Masažų kainos stebina
Kauno kolegija kineziterapeutus ruošia jau 30 metų. Kasmet šias studijas baigia apie 30 studentų. Masažas yra vienas iš dalykų, kuris gali būti sudedamoji kineziterapijos dalis.
Reabilitacijos katedros studentai jau ne vienerius metus, lankydami hospiso pacientus, pasisemia patirties, atlieka praktiką, savanoriauja.
Gegužės 15 dieną prasidėjusi kineziterapijos studentų praktika tęsis iki birželio 21 dienos. Visi norintys gali registruotis nebrangioms fizioterapijos procedūroms ar masažams, kurie darbo dienomis atliekami nuo 12 iki 18 valandos.
Kasmet sužinančių apie šią galimybę vis daugiau. Šią savaitę užimta jau pusė galimų laikų. Greičiausiai ištirpsta vidurdienio ir vakariniai laikai.
Populiariausias klientų pasirinkimas, anot D.Nemčiauskienės, 55 minutes trunkantis viso kūno neurosedatyvinis SPA masažas su eteriniais aliejais. Jis atsieis 20 eurų, perkant 5 ir daugiau masažų – 15 eurų.
Itin populiari ir 25 minučių trukmės limfodrenažinė procedūra su lyderiaujančia Kaune kainodara. Limfodrenažinis masažas atsieis 10 eurų, jei pirksite 5 ir daugiau procedūrų, kiekviena kainuos po 7 eurus.
Klasikinis 40-ties minučių pečių juostos ir nugaros masažas kainuoja 15 eurų, perkant 5 procedūras – 12 eurų.
Siūloma ir 4 eurus kainuojanti darsonvalizacija, 7 eurus atsieinantis pėdų masažas aparatu, kartu su parafino vonele plaštakoms ir rankų masažu. Vien tik parafino vonelės procedūra kainuoja 5 eurus.
Šių metų naujienos – kūno kompozicijos vertinimas su „Tanita“ analizatoriumi (kaina – 10 eurų) bei „Bemer“ terapija, pagerinanti deguonies įsisavinimą, kraujo tekėjimą smulkiausiais kapiliarais.
„Tokias viešas profesines studentų praktikas atliekame jau penkerius metus“, – patikino D.Nemčiauskienė.
Masažai ir procedūros atliekami Kauno Muitinės g. 15, II aukšto 202 auditorijoje.
Būtina išankstinė registracija (skambinti 9-16 valandomis) telefono numeriu (8 37) 32-28-47.
