Penkių vaikų mama Viktorija Vilniaus krizių centre gyvena jau pusantrų metų. Sako, kad jos gyvenimas čia baigiasi, nes tuoj kraustysis į socialinį būstą. Tačiau darbo kol kas neturi, svajoja dirbti grožio salone.
O štai Agnė į krizių centrą sugrįžo antrą kartą, augina du sūnus, mokosi 12-oje klasėje ir dar dirba kambarine. Moteris jau pasiryžo vaikus auginti viena ir išmokti amato.
„Norėtųsi įgyti geresnę specialybę, aišku, tai yra mano planuose. Kartais galvoju, kad traukia prie grožio paslaugų, kartais prie gamybos, visaip. Gal labiau prie grožio vis dėlto liksiu“, – kalbėjo krizių centro gyventoja.
Vilniaus krizių centre vienu metu gali gyventi 103 moterys, tol kol išsprendžia savo problemas – kol baigiasi teismai, susirandamas būstas ar darbas.
Vilniaus krizių centre vienu metu gali gyventi 103 moterys, tol kol išsprendžia savo problemas – kol baigiasi teismai, susirandamas būstas ar darbas.
Centro vadovė sako, kad dažnai šeimoje moterys tampa priklausomos nuo smurtautojo, nes neturi profesijos. Tad baigus bent pagrindinę mokyklą būtina ją įgyti.
„Turėdama 18 metų mergina jau galėtų turėti darbinius santykius, ji būtų finansiškai nepriklausoma, nes dėl ko, sakykim, patiria smurtą, daugumoj atvejų dėl skurdo, dėl to, kad yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, dėl to, kad niekuomet nebuvo mokyta priimti sprendimų savo gyvenimo atžvilgiu“, – pasakojo krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė.
Vilniaus krizių centro gyventojos prezidentūroje susitiko su verslininkėmis, kurios, kaip mentorės, pasiūlė su smurtu nebesitaikstančioms moterims savo pagalbą. Numatomas individualus bendravimas, savišvietos užsiėmimai, paskaitos, ekskursijos.
„Mentorius savo geruoju pavyzdžiu, tai ką yra gyvenime pasiekęs, kuo užsiima, ką jau moka, parodo kitam žmogui savo gyvu pavyzdžiu, kartu draugaudamas“, – sakė asociacijos „Mentor Lietuva“ generalinė sekretorė Eglė Degutienė.
„Mes norime dalintis, norime moteris auginti ir padaryti tokiomis pačiomis kaip mes. Todėl mes sudarėme bendrą planą, ką mes galėtumėm pasiūlyti – išmokti kažkokio amato, kažkokio pomėgio, aš, pavyzdžiui, dirbu pati su finansavimo šaltiniais, bet išmokysiu moteris išmokti megzti ir nerti. Galbūt jos tai išmokusios galės parduoti savo produktus“, – mintimis dalinosi Lietuvos verslo moterų tinklo prezidentė Laura Kovaliovaitė.
Pasak specialistų ši iniciatyva – dar vienas žingsnis mėginat spręsti smurto artimoje aplinkoje problemas. Vien per pirmą šių metų pusmetį yra užregistruota daugiau nei 23 000 pranešimų apie smurtą šeimoje, Lietuvoje nuo smurto kenčia kas trečia moteris.
