Neseniai „Moterys kalba“ smurtą patyrusias moteris pavertė #superherojėmis.
Penkių portretų serijai pozavo tikros partnerių smurtą patyrusios moterys. Šios moterys sutiko dalyvauti šiame projekte ir parodė savo veidus tam, kad paskatintų smurtą patiriančias moteris ryžtis palikti smurtaujančius sutuoktinius. Kai vyko ši fotosesija, už kadro sukiojosi ir „Moterys kalba“ įkūrėja ir narė Lina Petravičiūtė.
Su ja 15min kalbėjosi apie „Moterys kalba“ projektus, (ne)sėkmes, psichologinį ir fizinį smurtą prieš moteris, seksizmą darbe ir ateityje laukiančius sumanymus.
– Lina, „Moterys kalba“ buvo apdovanotos Nacionaliniuose lygybės apdovanojimuose. Ką jums reiškia šis apdovanojimas?
– Mums tai svarus rodiklis, kad einame teisinga kryptimi. Tai – „Moterys kalba“ komandos darbo, pastangų keisti, įkvėpti, įvertinimas. Savo veikla siekiame skleisti lyčių lygybės idėjas ir šviesti visuomenę probleminiais socialiniais klausimais. Norime stiprinti moterų pasitikėjimą savimi ir moterų tarpusavio solidarumą. Mus į priekį veda nepasitenkinimas esama situacija ir noras įgalinti moteris būti drąsiomis ir savarankiškomis. Palaikome įvairovę ir skatiname moteris išsilaisvinti iš stereotipais sukurtų rėmų.
– Papasakokite daugiau kaip vyko projektas #superherojės. Kokį tikslą sau kėlėte šiuo projektu?
Mes tikime, kad #superherojės projekto dalyvės – penkios drąsios moterys, gali tapti įkvėpimu arba lūžio pradžia.
– Mūsų tikslas atkreipti moterų, kurios vis dar gyvena su smurtaujančiais partneriais, dėmesį, bei kviesti transformuotis iš visuomenėje nustatyto stereotipo „auka“ į superherojes, kurios gali palikti smurtinius santykius, kurios gali sukurti geresnę ateitį ne tik savo vaikams, bet ir sau pačioms. Mes tikime, kad #superherojės projekto dalyvės – penkios drąsios moterys, gali tapti įkvėpimu arba lūžio pradžia. Taip pat norime atkreipti visuomenės dėmesį, jog yra galimybės padėti šioms, tokį drąsų žingsnį žengusioms, moterims. Įprasta finansinė pagalba yra sveikintina, tačiau ji užtikrina trumpalaikį problemos sprendimo būdą. Norime suteikti galimybę pasiūlyti moterims darbą, išmokyti kokio nors amato, pagalba išsinuomojant butą, kas nėra taip paprasta turint penkis vaikus. O gal tiesiog galimybė laikyti kažkokius užsiėmimus (dailė, keramika, fotografija), kurie praturtintų jų emocinį pasaulį. Visa tai gali tapti geriausia pagalba ir judėjimu į priekį.
Su kiekvienu projektu, mūsų vienas pagrindinių uždavinių ir tikslų – telkti visuomenės narius į šioms moterims padedančią ir palaikančią bendruomenę. Bendruomenę, kuri ne smerkia, o skatina ryžtingai veikti. Kiekvienas norintis padėti moterims, turi galimybę kontaktuoti su savo miesto krizių centru.
– Šios drąsios moterys po projekto greičiausiai sulaukė ne tik žiniasklaidos, bet ir buvusių smurtautojų reakcijos.
Geriausia kova prieš smurtaujančius vyrus – tai galios įbauginti nesuteikimas.
– Mes labai daug šnekėjomės su moterimis apie galimas pasekmes, reakcijas. Bendradarbiavome su psichologais, klausėme patarimų ir to, kaip galėtume apsaugoti moteris po projekto išėjimo į žiniasklaidą. Mes džiaugiamės ir labai palaikome: šios penkios dalyvės – drąsios, stiprios, savimi pasitikinčios moterys, kurios yra puikus pavyzdys ne tik savo vaikams, bet ir mums. Geriausia kova prieš smurtaujančius vyrus – tai galios įbauginti nesuteikimas ir svarbiausia apsaugoti save nuo socialinės izoliacijos, kuri tampa palankia save nuvertinti, pasijusti menkai ir niekam nereikalingai. Šios moterys nėra vienos, taip pat ir mes. Galiu tik pridurti, kad mūsų daug, o tai paliečia kiekvieną visuomenės narį.
– Kodėl jums pačiai svarbu vystyti panašius projektus ir koks jūsų indėlis konkrečiai į šį projektą?
Žinau, ką reiškia seksizmas darbe. Džiaugiuosi, kad esu auginta atsakyti, priešintis, nepasiduoti.
– Man svarbu, nes aš esu dalis visuomenės. Noriu prisidėti ir keisti. Mes visada painiojame skirtingus dalykus – „tradicijas“ ir „kultūrą“. Dažnai girdžiu, kad kultūros nepakeisi. O aš esu įsitikinusi, kad kultūra turi augti ir judėti kartu su besikeičiančia aplinka. Kodėl būtent šiuos socialinius projektus, kodėl „Moterys kalba“? Nes esu susidūrusi su tiek fiziniu, tiek psichologiniu smurtu prieš moteris. Žinau, ką reiškia seksizmas darbe. Džiaugiuosi, kad esu auginta atsakyti, priešintis, nepasiduoti. Labai norisi tai perduoti ir kitoms moterims, merginoms, padrąsinti.
Projektuose dirbu su komunikacija, rėmėjais. Stengiuosi bendradarbiauti su tais, kurie pritaria mūsų idėjoms ir tiki pokyčiais. Taip pat man svarbu, kad mūsų komanda augtų, stiprėtų ir judėtų į priekį. Ieškau būdų, kaip mus stiprinti ir įgalinti mus daryti vis daugiau.
– Pakalbėkime apie projekto padarytą įtaką. Ar buvo žmonių, kurie išgirdę šių moterų istorijas, pamatę jų nuotraukas, panoro padėti? Ar šių moterų, patyrusių smurtą, pavyzdys įkvėpė kitas paviešinti savo istorijas?
– Kaskart pačios negalime patikėti, kiek daug sulaukiame noro padėti ir kad žmonės nenori likti abejingais. Žmonės norėjo padėti daiktais, sulaukėme kvietimų pravesti moterims seminarus ar noro jas nuvežti prie jūros. Labai nenorėtumėme kažko išskirti konkrečiai, nes kiekvienas noras padėti yra neįkainojamas nuo paties paties mažiausio. Visada po projekto sulaukiame daugybės laiškų su palaikymo žinutėmis. Taip pat mus pasiekia laiškai žmonių, kurie augo smurto persmelktoje aplinkoje ir jų mamos buvo jų superherojės ir iš tokios aplinkos išėjo. Sunkiausia būna skaityti istorijas moterų, kurios bijo iš tokios aplinkos išeiti ir vis dar kenčia, taip norėtųsi galėti kiekvienai padėti asmeniškai, bet žinom kad negalim. Tad stengiamės įkvėpti ir parodyti, kad tai, kas nutiko joms, nėra jų kaltė ir tikrai jos nėra vienos. Žinoma, visada nurodome, kur kreiptis, bet šį žingsnį gali žengti tik pati moteris.
– Sulaukėte ne tik pagyrų, bet ir kritikos dėl projekto #superherojės pateikimo: neva nieko nauja, išdažytos, išgražintos moterys stojo prieš fotoaparatą.
Kai po projekto paleidimo susitikome su moterimis Krizių centre, jos labai juokėsi, kad daug kas, kritikuodami jas, vadina lėlytėmis, pupomis ir netiki, kad jos ne modeliai.
– Dalis visuomenės įpratusi teikti kritiką, išsakyti nuomonę, ir tai sveikintina. Tikslo, kad projektas nebūtų nepastebėtas, tikrai neturėjome, todėl džiaugiamės, kad žmonės diskutuoja, piktinasi, kritikuoja. Neturime į kiekvieną kritiką atsakyti ar teisintis. Kai po projekto paleidimo susitikome su moterimis Krizių centre, jos labai juokėsi, kad daug kas, kritikuodami jas, vadina lėlytėmis, pupomis ir netiki, kad jos ne modeliai. Jos juokiasi ir jaučia pasididžiavimą savimi, kas nėra jų kasdienė būsena. Todėl ir nenorėjome pateikti „Skudurinės Onutės“, nes jos kur kas ryškesnės ir spalvingesnės asmenybės. Tad būtent toks ryškus ir žaismingas vizualas – sąmoningas mūsų pasirinkimas. Mes norėjome įgalinti moteris ir stengėmės iškomunikuoti tai suprantama kalba net ir vaikui einančiam pro plakatus Vilniaus gatvėse (projektas netrukus pasirodys „JC decaux“ stenduose).
– Į paskutinį projektą #superherojės reagavo ir užsienio spauda. Kokie užsienio žiniasklaidos atsiliepimai?
– Mums smagu ir svarbu, kad mūsų projektai pasiekia vis daugiau užsienio kanalų. Per keletą dienų #Supersheroes pasirodė didžiausiame Italijos dienraštyje „La Repubblica“, „A Plus“, „HelloGiggles“, „Yahoo“, „The Huffington Post“, „Cosmopolitan“ ir t.t. Projektas buvo išverstas į portugalų, ispanų, anglų, vokiečių kalbas. Tačiau visų svarbiausia, domėjimasis, klausimai apie mūsų „Moterys kalba“ projektą, apie #superherojės projekto idėją. Sulaukėme didesnio palaikymo.
– Kokie tolesni „Moterys kalba“ projekto užmojai? Į ką ketinate koncentruotis?
– Savo veikla mes ir toliau sieksime skleisti lyčių lygybės idėjas, įkvėpti moteris būti savimi ir šviesti visuomenę probleminiais socialiniais klausimais! Mūsų komanda tvirtėja, auga vis didesnis žmonių būrys, kuris vis labiau prisideda prie idėjų, jų įgyvendinimo. Džiaugiamės, kad atsiranda „Moterys kalba“ mini galios bendruomenė, kuri nori padėti ir keisti nusistovėjusius stereotipus. O ir kiekvienas laiškas, gautas į mūsų „Facebook“ paskyrą, yra paskatinimas spausti save dar labiau! Gal dar pridėsiu, kad aš labai didžiuojuosi savo komanda, jos pastangomis, gebėjimu priimti kritiką, reaguoti ir ieškoti geriausių sprendimų iškilusioms bėdoms spręsti.
