LRLS pirmininkė ir partijos sąrašo vedlė šiuose rinkimuose Viktorija Čmilytė-Nielsen Seime darbuojasi nuo 2015-ųjų. Anksčiau ji aktyviai dalyvavo Aplinkos apsaugos, Žmogaus teisių komitetuose, o šiuo metu priklauso Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. Prieš dvejus metus politikė išrinkta Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūne, o 2019-aisiais tapo ne tik partijos, bet ir Seimo opozicijos lydere.
„Manau, kad kokybiškas ir prieinamas ankstyvasis vaikų ugdymas, lyčių stereotipų permąstymas, švietimas, lyderystės pavyzdžiai, artimųjų ir bendražygių palaikymas yra svarbios sąlygos, kurios ilgainiui padėtų pritraukti daugiau jaunų moterų į politinę veiklą“, — kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
— Ar Lietuvos politikoje dalyvaujančios moterys turi tiek pat galimybių dirbti ir įgyvendinti politinius tikslus, kaip ir vyrai?
— Lietuvoje moterų politikių vis dar yra nepakankamai, o jų procentas lyderiaujančiose pozicijose yra pernelyg mažas. Taip yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma, mūsų visuomenėje lyderio savybės dažniausiai vis dar priskiriamos vyriškoms. Sprendimų priėmimo galia ir didžiausia įtaka tradiciškai yra sukoncentruota vyrų rankose. Pokyčiai šioje srityje užtrunka. Taip pat svarbu, jog tradiciškai moterims prisikiriama didžiausia atsakomybė už vaikų auginimą šeimoje, joms tenka ir didesnė dalis buities, vyresnių giminaičių priežiūros rūpesčių. Todėl moterims tenka sudėtingesnis iššūkis siekiant karjeros, kai reikia suderinti šeimą ir darbą.
— Ar Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programa būtų tokia pat, jei ją būtų rašiusios vien moterys politikės?
— Nemanau, kad programos nuostatos keistųsi priklausomai nuo ją rašančiųjų lyties. Prie mūsų programos kūrimo prisidėjo daug moterų — politikių, įvairių sričių eksperčių. Daug dėmesio joje skiriama švietimui, žmogaus teisėms lyčių lygybei. Manau, kad liberalių pažiūrų žmonės, nepriklausomai nuo lyties, išsiskiria supratimu, kad moterų teisės, lyčių lygybė yra svarbu ir kad turime siekti pažangos šioje srityje. Svarbu, kad tai nėra vien moterų reikalas. Tai yra visos visuomenės interesas, todėl vyrų politikų, turinčių sprendimo priėmimo galią, įsitraukimas į šią temą yra lygiai taip pat svarbus.
Būdama visuomeniškos prigimties Audronė Balnionienė visada aktyviai įsiliedavo į projektines ir visuomenines veiklas: nuo fotografavimo iki Klaipėdos Pilies džiazo festivalio organizavimo. Ji yra prisidėjusi prie šviesaus atminimo Leonido Donskio veiklos, jo knygų leidybos ir sklaidos. Politikoje nuo 2006 metų. A.Balnionienė yra buvusi Klaipėdos LRLS skyriaus pirmininko pirmoji pavaduotoja, Regiono koordinacinės tarybos pirmininkė, iki šiol — partijos valdybos narė.
Nuo 2012-ųjų buvo Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos narė, o nuo 2015 m. — Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos narė. A.Balnionienė — Klaipėdos rajono vicemerė, aktyviai dalyvauja Lietuvos savivaldybių asociacijos veikloje, priklauso Klaipėdos regiono turizmo tarybai.
„Kasdienio gyvenimo aktualijos, ypač regione, man yra puikiai pažįstamos. Žinomi tie galvosūkiai, kuriuos sprendžia savivaldybių merai, kartu su komandomis, siekdami sukurti kuo patogesnį, jaukesnį gyvenimą savo savivaldybių žmonėms. Ieškant atsakymų į savivaldoje kylančius klausimus, dažnai tenka lankytis ministerijose ir kitose valstybinėse institucijose. Kandidatuoju į LR Seimą, nes būdama kasdienio politinio gyvenimo praktike, aiškiai žinau darbus, kuriuos reikia atlikti, kad pagaliau matytųsi realūs rezultatai“, — sako ji.
— Ar Lietuvos politikoje dalyvaujančios moterys turi tiek pat galimybių dirbti ir įgyvendinti politinius tikslus, kaip ir vyrai?
— Norėčiau tikėti, kad tiek moterys, tiek vyrai turi tokias pat galimybes dirbti ir įgyvendinti politinius tikslus. Paprastai politikoje, o ypač realizuojant idėjas ir siekiant konkrečių tikslų — vienas lauke ne karys, todėl labai svarbu komandinis darbas, gebėjimas vienas kitą išgirsti, diskutuoti ir suprasti. Visuomenėje dar gajūs stereotipai, todėl kartais vyro nuomonė geriau girdima. Pasitaiko atvejų, kad net užmokestis už tą patį darbą mokamas skirtingas… Tai visuomenės problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai. Moteris neturi būti vertinama kitaip nei darbo rinkoje, nei politiniame gyvenime. Šiandien moteris yra labiau pažeidžiama, nes jos prigimtis gimdyti ir auginti vaikus yra, dažnu atveju, vertinama, kaip atotrūkis nuo darbo rinkos, todėl labai skatinčiau jau dabar esančias galimybes dar labiau plėsti, kad kuo daugiau tėčių šia puikia misija dalytųsi su mamomis.
— Ar Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programa būtų tokia pat, jei ją būtų rašiusios vien moterys politikės?
— Nemanau, kad būtų kitokia, nes programos rašymas ir įgyvendinimas — komandinis darbas. Visi akcentai, pažymėti mūsų programoje, svarbūs bet kuriam Lietuvos žmogui. Aš manau, kad kompetencija yra svarbiausias atskaitos taškas. Kuo daugiau ekspertų prisideda prie programos rašymo, tuo aiškesni tikslai iškeliami, o rezultatai geriau pasiekiami ir matomi.
Gimtajame sostinės Naujosios Vilnios mikrorajone į Seimą kandidatuojanti dr. Renata Boris įsitikinusi, kad nepriekaištinga reputacija, vidinė motyvacija ir charakterio tvirtumas padės politinėje veikloje, kuriant brandžią liberalią valstybę. Solidi, apie 15 metų, patirtis privačiame sektoriuje ir aukštojoje švietimo įstaigoje — dar viena stiprybė. Dr. R.Boris įgijo technologijos mokslų, Medžiagų inžinerijos daktaro mokslo laipsnį, o jos baigiamasis darbas paskelbtas geriausia 2016 metų disertacija, už kurią padėką įteikė LR Prezidentė D.Grybauskaitė.
„Kandidatuoju namuose, nes čia gyvenu nuo vaikystės, čia baigiau Pavilnio pagrindinę mokyklą, puikiai pažįstu šią miesto dalį, jos problematiką, istoriją, kultūrinį potencialą, todėl labai noriu padidinti jos patrauklumą ir populiarumą“, — pabrėžė dr. R.Boris.
— Ar Lietuvos politikoje dalyvaujančios moterys turi tiek pat galimybių dirbti ir įgyvendinti politinius tikslus, kaip ir vyrai?
— Universitete baigiau statybų srities bakalauro ir magistro studijas, įgijau daktaro laipsnį. Visą darbo patirtį kaupiau dirbdama statybinių medžiagų tyrimų ir kūrimo srityje, o tiksliau — Vilniaus Gedimino technikos universitete Statybinių medžiagų institute ir privačiame statybos sektoriuje, tačiau niekada neatėjo į galvą skirstyti specialybių į vyriškas ir moteriškas, nes darbas ir užduočių atlikimas sekėsi puikiai. Deja, bet bendraujant su užsakovais ar klientais yra tekę susidurti su šypsniais ir įvairiu požiūriu, esą „jauna blondinė“ statybų srityje yra tik papuošimas. Nepaisant to, manau, kad Lietuvoje yra daug galimybių moterims dalyvauti politikoje, nors praktiniu požiūriu, politinė moterų veikla susiduria su tam tikrais iššūkiais, su kuriais, gal rečiau susiduria vyrai politikai.
— Ar Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programa būtų tokia pat, jei ją būtų rašiusios vien moterys politikės?
— LRLS „Galimybių Lietuvos“ programoje išskyrėme 16 svarbių punktų. Pirmiausiai akcentuojamas švietimas ir mokslas, be kurių neįmanoma užtikrinti tvirto šalies veikimo. Būtent šią dalį koordinavo moteris politikė. Toliau pažymime, kad apgintos žmogaus teisės — tai saugios valstybės garantas, todėl svarbu auginti pagarbą žmonių skirtumams, programos dalį apie tautines bendrijas koordinavo taip pat moteris politikė. Drąsiai teigiame, kad LRLS partija ateina kurti Galimybių Lietuvos, kurioje kiekvienas turėtų šansą visavertiškai gyventi ir pasiliktų savo šalyje. Grįžtamosios migracijos politikos dalį, beje, taip pat koordinavo moteris politikė. Apibendrinus šiuos teiginius galiu pasakyti, kad mūsų programa būtų tokia pati, nes moterys dalyvavo svarbiausių dalių ruošime.
Beveik du dešimtmečius politikoje veikiančios Nijolės Makštutienės stiprybė — aktyvi veikla Alytaus miesto taryboje. Dvi kadencijas ji buvo mero pavaduotoja, todėl puikiai išmano kuruotas miesto gyvenimo sritis: kultūrą, švietimą, sportą. Ji — švietimo srities profesionalė, pedagogė, šiuo metu einanti Alytaus Jotvingių gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas.
„Esu liberalė. Jeigu nebūčiau liberalė, atsakau paprastai: būčiau nepartinė. Blaškytis tarp partijų ir pažiūrų man nebūdinga. Tarp gyvenimo prioritetų – taip pat“, — teigė N.Makštutienė.
— Ar Lietuvos politikoje dalyvaujančios moterys turi tiek pat galimybių dirbti ir įgyvendinti politinius tikslus, kaip ir vyrai?
— Moterų atstovavimas visais valdžios lygmenimis yra nepakankamas. Pačios moterys neretai yra linkusios labiau save nuvertinti, nepasitiki savo gebėjimais. Nepaisant teorinės lyčių lygybės, įžvelgiu moterų vadovių pranašumą. Gal vyrai kovingesni, kategoriškesni, bet mes moterys, nemažiau atkaklios, tačiau dėmesingesnės, subtilesnės. Juk neretai moters širdis padiktuoja teisingesnius sprendimus, negu šaltas ir racionalus vyro protas. Seime moterų tikrai turi būti daugiau, bet sėkminga politinė karjera labiau priklauso nuo asmeninių savybių ir požiūrio, negu nuo lyties.
— Ar Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programa būtų tokia pat, jei ją būtų rašiusios vien moterys politikės?
— Liberalų sąjūdžio programa buvo rašoma visos liberalų komandos, kurioje dalyvavo ir moterys. Manau, ji daug kuo nesiskirtų, jei būtų dalyvavusios tik moterys.
LRLS valdybos narė ir pirmininkės pavaduotoja Orinta Omelytė politika susidomėjo dar ankstyvoje paauglystėje, tad nieko keisto, kad bakalauro studijoms pasirinko Politikos mokslus, o vėliau — Europos viešosios politikos ir administravimo magistro programą. Iškart po studijų ji pradėjo dirbti draudimo brokerės darbą vienoje iš lyderiaujančių draudimo brokerių įmonių, tačiau politikai ir toliau skyrė didelę dalį laiko. Prie liberalų sąjūdžio O.Omelytė prisijungė prieš 7 metus.
„Pats metas suprasti, kad didesnis lyčių balansas gali reikšmingai prisidėti prie politinėse institucijose priimamų sprendimų kokybės gerinimo“, — įsitikinusi ji.
— Ar Lietuvos politikoje dalyvaujančios moterys turi tiek pat galimybių dirbti ir įgyvendinti politinius tikslus, kaip ir vyrai?
— Formaliai moterims nėra jokių trukdžių dalyvauti politikoje, tačiau realybė yra tokia, kad statistiškai moterys gerokai daugiau laiko nei vyrai skiria namų ruošai, vaikų, vyresnio amžiaus asmenų bei neįgalių šeimos narių priežiūrai, tad joms tenka gerokai stipriau laviruoti tarp jau turimų įsipareigojimų ir aktyvesnės politinės veiklos. Apmaudu, kad iki šiol moterys, sprendimus priimančiose institucijose, sudaro mažumą. Iš 60 savivaldybių vadovų, tik 5 yra moterys, iš 141 Seimo nario — moterų yra vos 34.
— Ar Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programa būtų tokia pat, jei ją būtų rašiusios vien moterys politikės?
— Svarbiausia, kad programą rašytų kompetentingi, idėjų turintys asmenys, o ne vienos tam tikros lyties atstovai. Reikalingas kuo įvairesnis atstovavimas ir aš džiaugiuosi, kad prie Liberalų sąjūdžio programos rašymo prisidėjo daugybė skirtingų specialybių, patirčių žmonių, tame tarpe, skirtingų ir savo lytimi.
Liberalė Edita Rudelienė savivaldoje jau daugiau kaip 17 metų, iš kurių 9 — eina Trakų rajono savivaldybės merės pareigas. Pernai ji tapo LRLS pirmininkės pavaduotoja ir Trakų rajono skyriaus pirmininke. Beje, E.Rudelienė — Vilniaus universiteto socialinio darbo magistrė.
„Tie, kas stebi mano ir visos mūsų Trakų rajono komandos darbus, žino, kad nebijau darbo bei atsakomybės, moku ir galiu dirbti taip, kad Trakų rajonas būtų patrauklesnis ir gražesnis, o jeigu tapsiu LR Seimo nare, toliau sieksiu teigiamo rezultato, atstovausiu Trakų rajono ir visos Lietuvos gyventojų interesams“, — sako ji.
— Ar Lietuvos politikoje dalyvaujančios moterys turi tiek pat galimybių dirbti ir įgyvendinti politinius tikslus, kaip ir vyrai?
— Liberalai pasisako už visapusišką lyčių lygybę — šį principą privalu taikyti visur: tiek viešajame gyvenime (politikoje, darbo rinkoje ir pan.), tiek šeimoje. Tai neatsiejama demokratijos dalis. Politikoje turi dirbti stiprios, tvirto charakterio ir šaltų nervų asmenybės. Pabrėžiu, asmenybės — išsilavinę, kalbas mokantys, plačios pasaulėžiūros savo srities profesionalai. Iki šiol politikoje dalyvaujančios moterys lyderės puikiai įrodė gebančios susitvarkyti, lygiai taip pat — turinčios galimybes tai daryti, juk liberalai pasisako ir kuria galimybių Lietuvą. Tai puikiai iliustruoja mūsų partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pakeitusi Eugenijų Gentvilą ir įgijusi lygiai tas pačias partijos pirmininko teises ir galimybes. Tuo tik įrodome, kad pasisakome už lygias galimybes visiems. Kaip savivaldybės merė, partijos skyriaus vadovė dažnai girdžiu sakant, kad vadovo postą užimančios moterys dirba švelniau, subtiliau ir labiau užtikrintai, moka ne tik išklausyti, bet ir išgirsti. Nemanau, kad tai priklauso nuo lyties, manau, kad tai yra asmeninės žmogaus savybės.
— Ar Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programa būtų tokia pat, jei ją būtų rašiusios vien moterys politikės?
— Aš esu už harmoniją, balansą, moterų ir vyrų tandemą. Būtent toks — geras ir subalansuotas lyčių tandemas ir rengė mūsų partijos programą, kuria džiaugiamės kaip puikiu bendro darbo rezultatu.
Politinė reklama bus apmokėta iš LR liberalų sąjūdžio PK sąskaitos.
