2023 05 26

Motyvuoti ir nebijantys iššūkių jaunuoliai renkasi studijas Lietuvos karo akademijoje

Artėjant priėmimui į aukštąsias mokyklas ir prašymų teikimui, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija sulaukia vis daugiau abiturientų, kuriems įdomi karininko profesija, dėmesio, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Lietuvos karo akademija
Lietuvos karo akademija / Eimanto Genio nuotr.

Akademija kviečia rinktis karybos studijas ir dalyvauti atrankoje dar prieš registruojantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje. Kandidatų atranka akademijoje vyks iki liepos 21 d.

„Matome, kad jauni žmonės jaučia pareigą ginti Tėvynę, užtikrinti jos saugumą ir nepriklausomybę. Jie renkasi karininko kelią, matydami laisvės kainą, kurią šiandien moka Ukraina. Tai rodo jų ištikimybę savo šaliai ir atsakomybę jos žmonėms. Džiugu, kad jaunuoliai tai vertina ir patys rodo iniciatyvą, motyvuoja kitus. Jie yra mūsų ateities lyderiai, – sako akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika, pristatydamas tai, ko siekia stojantys į Lietuvos karo akademiją.

Tris dešimtmečius gyvuojanti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – vienintelė universitetinė aukštoji mokykla šalyje, rengianti karininkus Lietuvos kariuomenei ir suteikianti jiems universitetinį ir karinį išsilavinimą. Universitetinių studijų, karinio rengimo ir lyderio ugdymo programos kariūnams suteikia galimybę įgyti platų spektrą įgūdžių ir žinių, kurios padeda tapti karininkais, pasiruošusiais stiprinti valstybės gynybą ir saugumą.

Norintys studijuoti Lietuvos karo akademijoje kviečiami dalyvauti atrankoje. Į atranką kviečiami 18–30 metų Lietuvos Respublikos piliečiai.

Atranka ir stojimo etapai

Pirmasis žingsnis stojant į Lietuvos karo akademiją – motyvacinis pokalbis, skirtas kandidato norui ir pasiryžimui tapti kariūnu, vėliau – karininku įvertinti. Užsiregistravusiems telefonu +370 68 23 1072, el. paštu lka.atranka@mil.lt arba apsilankiusiems akademijos interneto svetainėje www.lka.lt/nuolatines-bakalauro-studijos kandidatams sutartu laiku nuotoliniu būdu, naudojant vieną interneto platformų, vertinimo komisija užduoda klausimų paskelbtomis temomis.

Atsakydami į juos, kandidatai motyvuotai paaiškina, kodėl renkasi karininko profesiją, parodo apie krašto apsaugos sistemą turimas žinias, atskleidžia asmenines savybes ir karjeros lūkesčius.

Po pokalbio gavęs teigiamą atsakymą kandidatas dalyvauja kitame stojimo etape – pasitikrina sveikatą Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje.

Taip pat stojantysis nuo birželio 1 d. LAMA BPO sistemoje (www.lamabpo.lt) turi pateikti prašymą studijuoti Lietuvos karo akademijoje ir dalyvauti bendrajame stojimo į aukštąsias mokyklas konkurso etape (išlaikyti privalomus brandos egzaminus). Lietuvos karo akademijos atrankos specialistai atkreipia dėmesį, kad kai kurie kandidatai stojimo į akademiją procesą pradeda registruodamiesi LAMA BPO sistemoje.

Tada problemų kyla ne dėl stojimo etapų eiliškumo, o dėl to, kad po registracijos jaunuoliai gali nebespėti pasitikrinti sveikatos ir dalyvauti pokalbyje – norint studijuoti Lietuvos karo akademijoje, šie etapai yra privalomi, todėl pirmiausia jie kviečiami registruotis nurodytais adresais.

Pasirašęs studijų sutartį stojantysis dalyvauja 11 savaičių trukmės Kariūnų baziniame kario kurse. Šio kurso metu organizuojamose pratybose dalyvaujantys kariūnai tarsi patys pasitikrina ir kitiems patvirtina savo motyvaciją studijuoti akademijoje.

Daugiau informacijos apie atranką galima rasti Lietuvos karo akademijos interneto svetainėje, stojantiesiems skirtoje skiltyje „Nuolatinės bakalauro studijos“ (https://www.lka.lt/nuolatines-bakalauro-studijos/).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis