Į muitininkų rankas patekusius šuniukus nuspręsta realizuoti kaip iki šiol buvo parduodamos iš kontrabandininkų konfiskuotos prekės – bešeimininkiai daiktiniai įrodymai.
Apie tai 15min patvirtino Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius.
Konfiskuotų daiktų pardavimo taisyklės nustatomos Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu – būtent dėl šios priežasties visi šuniukai buvo parduodami kartu, nesuteikiant galimybės potencialiems aukciono dalyviams varžytis dėl kiekvieno jų pirkimo atskirai.
„Šiuo atveju gyvūnai aukcione parduodami kaip objektai, tiesiog daiktai. Negali būti gyvūnai konfiskuojami ir parduodami kaip kėdės. Tai yra gyvas sutvėrimas ir jiems turi būti taikomos kitos normos, t. y. užtikrinančios gyvūnų gerovę“, – piktinosi viešosios įstaigos „Dogspotas“ vadovė Indrė Pileckienė.
Kas nustatė vertę?
I.Pileckienė stebėjosi keistu skelbimo turiniu.
Jos įsitikinimu – jei muitinės siūlomi įsigyti šuniukai nėra sterilizuoti, didelė tikimybė, kad po varžytynių jie atitektų nelegaliems gyvūnų daugintojams, o šie jau „priverstų atidirbti“ sumokėtus pinigus.
„Nerašoma, ar gyvūnai sterilizuoti ir kastruoti. Nėra aišku, kaip įvertinta jų vertė – kodėl rašoma, kad jie yra „galimai špicų veislės“?
Jei gyvūnai neturi kilmės dokumentų, jie yra mišrūnai. Maždaug 600 eurų už šunį yra daug, tad kyla klausimas – kas nustatė tokią vertę? Pažiūrėjo populiariuose skelbimų portaluose, kiek kainuoja gyvūnai daugyklose?“, – retoriškai teiravosi I.Pileckienė.
Muitinės departamento atsiųstame atsakyme patvirtinama, kad informacijos, ar gyvūnai prieš konfiskaciją buvo sterilizuoti, neturima.
Tuo, esą, turėtų pasirūpinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pastaroji beda pirštu atgal į muitininkų pusę, – esą konfiskavimo metu šuniukai buvo per maži šiai procedūrai, dėl to dabar tuo turi pasirūpinti nebe VMVT, o Muitinės departamentas.
„Šuniukai nebuvo kastruoti/sterilizuoti, kadangi jie per mažo amžiaus atlikti tokioms procedūroms. Paprastai ši operacija atliekama ne jaunesniems kaip 6 mėn. amžiaus gyvūnams“, – rašoma VMVT atsakyme.
VMVT po teismo sprendimo dėl šunelių konfiskavimo iš kontrabandininkų juos tiesiog perdavė atgal Muitinės globai, o ši – Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centro (LMNSC) Biologinės įvairovės priežiūros ūkio skyriui.
Sausio 21 dieną turėjusias įvykti varžytines buvo numatyta surengti Kauno teritorinės muitinės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių posto patalpose.
Šunelių pradinę kainą nustatė Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
Anot I.Pileckienės, tokia kaina – apie 600 eurų – šiuo metu juodojoje rinkoje parduodami į Špicų veislės šuniukus panašūs mišrūnai be kilmės dokumentų.
Galimybės perduoti globėjams nenumatyta
Muitinės pasiteiravus, ar buvo bandyta susisiekti su gyvūnų globėjais dėl šunelių perdavimo, atsakymas nustebino: esą tokios galimybės finansų ministro įsakymu nustatytoje tvarkoje nėra.
„Minėti šuniukai turi būti realizuojami nustatyta tvarka, o kvietimai dalyvauti pardavimo konkurse išsiųsti verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietoms, kuriose auginami nurodyti špicai ar jų mišrūnai. Be to, ten, kur prekiaujami gyvūnų augintiniai“, – rašoma Muitinės departamento atsakyme.
Minėti šuniukai turi būti realizuojami nustatyta tvarka, o kvietimai dalyvauti pardavimo konkurse išsiųsti verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietoms.
Panašios pozicijos laikosi ir VMVT. Esą konfiskuoti šuniukai – valstybės turtas, todėl ir galvą sukti kaip užtikrinti jų gerovę turėtų Muitinės departamentas.
„„Už minimų šuniukų realizavimą yra atsakingas Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrius. Šiuo atveju gyvūnų augintinių jaunikliai iki teismo sprendimo įsigaliojimo pagal pasaugos sutartį buvo perduoti VMVT tik laikinai pasaugai“, – rašoma VMVT atsiųstame atsakyme.
Aukcionas – abejotina išeitis
Gyvūnų globėjai pabrėžia, kad aukciono tvarka dažniausiai parduodami ūkiniai galvijai.
Jei šie nesulaukia pirkėjų, tiesiog atsiduria skerdyklose. Tai šiuo metu numato įstatymai.
„Visi esame labai prieš gyvūnų aukcionus, nes šunys ar katės yra namų augintiniai ir jiems negali būti taikoma tokia pati tvarka, kaip, tarkime, konfiskuotiems arkliams. Tais atvejais, kai arklių neparduoda, o taip nutinka dažniausiai – jie perduodami į skerdyklą. Šiuo atveju yra įstatymo spraga, į kurią valdininkai nežino, kaip reaguoti, nes iš esmės dar niekada nebuvo įgyvendintas masinis gyvūnų paėmimas iš daugyklų ir nuoseklus jų perdavimas globėjams“, – aiškina I.Pileckienė.
Tuo atveju, kai konfiskuoti gyvūnai perduodami prieglaudoms, šios įprastai pasirūpina, kad į naujus namus jie keliautų pilnai išgydyti, sterilizuoti ir čipuoti.
Taip pat pasirašomos dovanojimo sutartys.
2020 metų rugsėjį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasklidę vaizdai iš nelegalių veisyklų ir žiaurus elgesys su gyvūnais suvienijo gyventojus.
Nelegaliose daugyklose aptikti šunys ir katės buvo pardavinėjami be kilmės dokumentų, tvirtinant, kad šie yra veisliniai „tiesiog skirti ne parodoms“.
Gyvūnų gerovės sergėtojai tuomet įspėjo visuomenę, kad vienintelis tokių daugintojų tikslas – uždirbti kuo daugiau pinigų, o ne užtikrinti bent minimaliai geras sąlygas gyvūnams.
Tą įrodė ir sukrečiantys vaizdai – daugyklose šunys bei katės buvo laikomi narvuose, dažnai antisanitarinėmis sąlygomis, kai kurie jų kentė didžiulius skausmus dėl įsisenėjusių ligų.
