Taip pat aiškėja per Lietuvą riedėjusio baltarusiško karbamido kiekiai. „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) patvirtina, kad šių krovinių srautas ypač išaugo nuo sausio mėnesio.
BKT krovinys – muitinės globoje
Šią savaitę publikuotame „Sienos“, „Belarusian Investigative Center“, „Atviros Klaipėdos“ ir „Kas vyksta Kaune“ jungtiniame tyrime atskleista, kaip per Lietuvą rieda dideli kiekiai baltarusiško karbamido su sankcijų kvapu.
Nors Lietuvos tarnyboms pateiktuose dokumentuose trąšų tiekėjais įvardijamos Baltarusijos įmonės nėra sankcijų sąrašuose, juose jau seniai esantis fabrikas „Grodno Azot“ – vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje. Kad baltarusiškas karbamidas laisvai riedėjo lietuviškais bėgiais – patvirtino tiek dokumentai, tiek vaizdas, kurį „Atvira Klaipėda“ vasario pradžioje užfiksavo uostamiestyje, „Birių krovinių terminalo“ (BKT) teritorijoje.
Publikuojant tyrimą, šio krovinio likimas buvo nežinomas. Antradienio vakarą, Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“, Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas pranešė, kad BKT teritorijoje užfiksuotos baltarusiškos trąšos „yra laikino saugojimo stadijoje ir po muitinės kontrole jos neišėjo į laisvą prekybą“.
Tai „Sienai“ patvirtino ir Muitinės kriminalinė tarnyba. Jos atstovas Gediminas Kulikauskas informavo, kad vagonai buvo iškrauti, bet pats krovinys liko Klaipėdoje ir į rinką nepateks – bent jau „kol vyksta patikrinimas“.
Generalinė prokuratūra kol kas neteikia informacijos, kokių veiksmų ėmėsi dėl šios istorijos. „Sienos“ ir partnerių surinktos medžiagos pagrindu, į prokurorus kreipėsi tiek Susisiekimo ministerija, tiek LTG.
Per pusantro mėnesio – beveik 130 vagonų
LTG „Sienai“ pateiktais duomenimis, dar prieš metus karbamido kroviniai Lietuvos geležinkeliais apskritai nekeliavo. Nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, situacija pasikeitė. „Sienos“ žiniomis, kai kurie Lietuvos verslai gavo leidimus įsivežti karbamidą, motyvuodami anksčiau sudarytomis sutartimis, tačiau šis srautas tęsėsi neilgai.
„LTG Cargo“ duomenimis, 2022 m. sausio – kovo mėn. iš Baltarusijos į Lietuvą karbamido trąšos nebuvo gabenamos. Per likusius 2022 m. (balandžio-gruodžio mėn.) į Lietuvą buvo įvežti 463 vagonai su karbamido trąšomis“, – teigia LTG.
Pastaruoju metu karbamido srautas rodė aiškias augimo tendencijas. Vien per sausį ir maždaug pusę vasario Lietuvos sieną kirto beveik 130 vagonų su karbamidu – daugiau nei ketvirtadalis viso praėjusių metų srauto.
„2023 m. sausio mėn. buvo pervežti 62 vagonai su karbamido trąšomis, vasarį į Lietuvą buvo įvežti 67 vagonai su šiais kroviniais“, – informuoja LTG.
Kaip ir muitinė, LTG savo globoje turi vieną baltarusiško karbamido krovinį. 15 vagonų trąšų šiuo metu sulaikyta ir saugoma Panerių geležinkelio stotyje.
URM siekia sankcijų praplėtimo
Tiek LTG, tiek Muitinės departamentas, tiek Susisiekimo ministerija akcentuoja, kad galimas sankcijų apėjimas nemaža dalimi susijęs su ES sankcijų spraga. Mat ES sankcijos taikomos „Grodno Azot“, bet ne fabriko produkcijai. Užsienio reikalų ministerija siekia šią spragą užlopyti.
„Jiems [„Grodno Azot“] ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. (...) Lietuva yra pateikusi siūlymą sankcijas taikyti įvairiems produktams (jų kodams), kurie yra gaminami Baltarusijoje veikiančiose gamyklose, įskaitant „Grodno Azot“, ir generuoja dideles pajamas režimui“, – raštu pateiktame komentare teigia URM.
Užsienio reikalų ministerija kiek anksčiau registravo ir įstatymų pataisas, smarkiai griežtinančias atsakomybę už sankcijų pažeidimą. Įstatymų projektai šiuo metu yra derinimo stadijoje.
Ministerija pažymi, kad sprendimus dėl sankcijų „kartu priima visos 27 Europos Sąjungos šalys“.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį akcentavo, kad sankcijų įgyvendinimui būtinas geresnis koordinavimas, o tam reikalingas specializuotų institucijų įsteigimas: tiek Lietuvoje, tiek ES mastu. Ministras pripažįsta, kad Lietuvoje veikė sankcijų spraga, tačiau tikina, kad jau imtasi visų priemonių jos užlopymui.
