Šiuo metu interneto puslapis baltalietuva.eu atrodo tuštesnis nei metų pradžioje. Iš tinklalapio dingo dalis informacijos apie Europą krėtusią pabėgėlių krizę, tariamus migrantų nusikaltimus, nuorodos į rusišką žiniasklaidą.
Dingo ir peticija „Prieš priverstinę imigraciją“, kuria išreikštas protestas prieš Lietuvos politinį sprendimą priimti pabėgėlius.
Ši informacija buvo pašalinta maždaug tada, kai puslapiu pradėjo domėtis žmogaus teisių gynimo organizacijos, žurnalistai ir policija. Tada paaiškėjo, kad tinklalapis priklauso Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnui.
Pareigūną išdavė el. pašto adresas
Internetinis adresas baltalietuva.eu buvo užregistruotas 2015 metų liepos 29 dieną. Klientas sumokėjo metinį mokestį, tačiau vėliau pratęsė užsakymą, nes į puslapį galima patekti iki šiol.
Įsigydamas vadinamąjį domeną, užsakovas neprivalo pateikti savo asmens duomenų arba išsamios kontaktinės informacijos. Paslaugos tiekėjams užtenka elektroninio pašto, kuriuo galima susisiekti su klientu.
Domeną baltalietuva.eu įsigijęs žmogus nurodė, kad jam galima parašyti adresu egidijus@arsaba.lt.
Patikrinus pastarąjį interneto vardą susidaro įspūdis, kad abu puslapiai buvo susiję.
Tarkime, domeno arsaba.lt savininkas praėjusiais metais pratęsė užsakymą, o kontaktinėje informacijoje nurodė, kad jam galima parašyti adresu info@baltalietuva.eu.
Ši informacija nuvedė iki Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko E.Arsabos.
Praėjusiais metais iniciatyvos „Priimk pabėgėlį“ atstovai susidomėjo tinklalapiu baltalietuva.eu. Žmogaus teisių gynėjų dėmesį patraukė puslapio turinys, kuris priminė neapykantos kurstymą.
Jie išsiaiškino, kad puslapį administruoja pareigūnas, todėl kreipėsi į Finansų ministerija, o ši nukreipė į Muitinės departamentą. Skunde buvo nurodytos konkrečios publikacijos ir vaizdo įrašai, kurie kėlė nerimą žmogaus teisių gynėjams.
Muitininkai atsakė, kad medžiaga perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Tuo metu iš puslapio baltalietuva.lt buvo pašalinta didelė dalis publikacijų – pirmiausiai tos, kurios žmogaus teisių gynėjams priminė neapykantos kurstymą.
Neįžvelgė nusikaltimo
Muitinės departamentas pranešė 15min, kad Imuniteto tarnyboje buvo atliktas informacijos dėl galimai neteisėtų pareigūno veiksmų tikrinimas. Muitininkai įžvelgė, kad E.Arsabos veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos požymių, konkrečiai – kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Policijos pareigūnai nenustatė, kad tinklalapyje būtų kryptingai ir tyčia siekiama kurstyti smurtą, nesantaiką prieš žmonių grupę, skleidžiama propaganda, vykdoma antivalstybinė veikla.
„Medžiaga buvo perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal kompetenciją sprendimui priimti“, – 15min teigė Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininkė Henrika Rukšėnienė.
Sostinės policijos pareigūnai nenustatė, kad tinklalapyje būtų kryptingai ir tyčia siekiama kurstyti smurtą, nesantaiką prieš žmonių grupę, skleidžiama propaganda, vykdoma antivalstybinė veikla.
„Iš surinktų duomenų matyti, kad šiuo atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, todėl ikiteisminį tyrimą pradėti netikslinga“, – sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
15min raštu pateikė klausimus ir tinklalapio autoriui E.Arsabai, tačiau atsakymų nesulaukėme.
Jau kitą dieną tinklalapyje baltalietuva.lt terminas „Kolaborantai“ buvo pakeistas į „Geri žmonės“.
Papiktino žmogaus teisių gynėjus
Su sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nesutinka Lietuvos žmogaus teisių gynėjai. Jie mano, kad Muitinės departamentas turėtų atlikti bent jau tarnybinį patikrinimą. Pavyzdžiui, iki šiol nėra žinoma, ar E.Arsaba savo tinklalapį pildė darbo metu.
„Dabartinė situacija mūsų netenkina. Muitinės departamentas tarnybinio tyrimo nepradėjo ir tiesiog perdavė bylos svarstymą policijai“, – 15min kalbėjo „Priimsiu pabėgėlį“ atstovė Akvilė Lukošė.
Ji sakė, kad šis atvejis „puikiai atskleidžia, kaip Lietuvos valstybinės institucijos rimtai nevertina neapykantos kurstymo atvejų“. Žmogaus teisių gynėja mano, kad valstybės pareigūnui turėtų būti taikomi aukštesni moralės, etikos standartai. Tiek tarnybos metu, tiek laisvalaikiu.
Akvilė Lukošė sakė, kad šis atvejis „puikiai atskleidžia, kaip Lietuvos valstybinės institucijos rimtai nevertina neapykantos kurstymo atvejų“.
„Tokio pobūdžio veikla yra nesuderinama su su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Ypač su 3-uoju, 20-uoju, 29-uoju straipsniais, kurie numato, kad valstybės pareigūno veikla yra grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo principais. Įstatyme numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogaus teises ir nešališkai tarnauti žmonėms, o tokia veikla gali būti traktuojama kaip munduro pažeminimas“, – sakė A.Lukošė.
Žmogaus teisių srityje dirbantis socialinių mokslų daktaras Karolis Žibas pabrėžė, kad kiekvienam puslapį atsidariusiam vartotojui aišku, jog baltalietuva.eu turinys yra nukreiptas prieš pabėgėlius.
„Surinkta tendencinga informacija ne tik apie prieglobsčio procesus ir pabėgėlių srautus, bet ir apie privačius asmenis, kalbančius apie vadinamąją migracijos krizę, – kalbėjo K.Žibas. – Nesvarbu, kas yra šio puslapio savininkas: paprastas gyventojas, valstybės tarnautojas, akademikas. Bet jeigu tai dar ir yra valstybės tarnautojas, panašu, kad galime kalbėti apie tokį Lietuvoje vyraujantį politinį klimatą, kuris, švelniai tariant, turi mažai ką bendro su europinėmis vertybėmis.“
Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė sakė, kad neramina faktas, jog tokia veikla užsiiminėjo vadovaujančias pareigas užėmęs pareigūnas – skyriaus viršininkas.
„Pareigūnai privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisant jų tautybės, kilmės, rasės, kalbos ir kitų pagrindų. Be to, Muitinės etikos kodekso jie yra įpareigojami patys imtis priemonių diskriminacijai pašalinti“, – sakė M.Adutavičiūtė.
Ji mano, kad tarnybinis patikrinimas turėtų atsakyti į klausimą, ar internetinis puslapis buvo administruojamas darbo valandomis.
„Pareigūnai negali naudotis tarnybinėmis darbo priemonėmis ir tarnybos darbo laiku netarnybiniams tikslams, tuo labiau tokiai veiklai, kuri diskredituoja tarnybą ir pareigūno vardą“, – kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė.
Pabėgėlių krizę išnaudojo propagandai
Pabėgėlių krizė turėjo įtakos jautresniems ir radikaliau nusiteikusiems Lietuvos piliečiams. Prie to prisidėjo ir Kremliaus propagandos kanalai, kurie intensyviai kepė žinutes apie Europos Sąjungos griūtį. Tai sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikas Karolis Zikaras.
„Kalbant apie krizę pačioje Europoje, tai vyko daugybė diskusijų: techninės, ekonominės, buvo kalbama apie kultūrinius skirtumus, psichologines problemas, „kitokio“ baimę, – sakė K.Zikaras. – Bene daugiausiai diskusijų sukosi apie Europos politinę valią ir išsiskyrusias šalių pozicijas. Šia situacija neabejotinai pasinaudojo Kremliaus propagandos kanalai, kurie jau ne vienerius metus siekia parodyti, kad šiuolaikiniame pasaulyje Rusija yra tradicinių vertybių gynimo centras, stabili valstybė, o štai Europa griūva, todėl neapsimoka su ja susidėti.“
Bene ryškiausias Kremliaus propagandos pavyzdys per pabėgėlių krizę – trylikametės Vokietijos rusės Lizos istorija.
2016 metų sausio 11 dieną Rusijos žiniasklaida pranešė, kad mažametė imigrantė buvo pagrobta Berlyne, kai ėjo iš mokyklos. Esą ją užpuolė „rytietiškos išvaizdos“ vyrų gauja ir išprievartavo. Kremliaus kontroliuojami portalai teigė, kad tai padarė migrantai iš Sirijos.
Tai sukėlė Vokietijoje gyvenančių rusų tautybės asmenų pasipiktinimą. Berlyne ir jo priemiesčiuose keli šimtai rusų imigrantų surengė protestus, įvykį komentavo netgi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tačiau Vokietijos policija griežtai paneigė tokią informaciją, tyrimas parodė, kad jokio išprievartavimo nebuvo. Berlynas įspėjo Maskvą neskleisti propagandos ir nekurstyti priešpriešos.
Tada vokiečių žurnalistai bene pirmą kartą pradėjo analizuoti Kremliaus propagandos kanalus ir sistemą savo šalyje.
NATO strateginės komunikacijos specialistai šitą incidentą pavadino klasikine psichologine operacija. Įvykio analizė yra pateikiama kaip informacinės atakos pavyzdys.
„Tai nereiškia, kad visi dėl pabėgėlių susirūpinę žmonės dirba Kremliui arba yra propagandininkai, – sakė K.Zikaras. – Mes tai lyginame su Maslow piramide. Jos pagrindą sudaro svarbiausi žmogaus poreikiai, o kylant į viršų atsiranda psichologinių, kultūrinių, vertybinių dalykų. Pabėgėlių krizė patenka į šitą lauką, todėl natūraliai sukėlė daug aistrų, emocijų, daug jautresnių arba radikaliau nusiteikusių žmonių pasijuto nesaugūs. Šiuo atveju Kremliaus propaganda pakurstė dar didesnes aistras.“
SKD analitikai nekomentavo konkretaus tinklalapio baltalietuva.eu, tačiau pasakojo, kad prasidėjus pabėgėlių krizei Lietuvos informacinėje erdvėje išties atsirado tokių darinių. Tai buvo jaučiama ir lietuviškuose socialiniuose tinkluose, ir vadinamojoje nesisteminėje žiniasklaidoje.
„Daugelis pranešimų sutapdavo su pagrindine Kremliaus propagandos kanalų transliuojama žinute, kad Europos Sąjunga skyla, nesugeba susitvarkyti su krize, nesugeba užtikrinti saugumo ir panašiai. Tie lietuviški kanalai labai aiškiai transliavo antivakarietiškas žinutes. Šalia to, žinoma, būdavo pabrėžiama, kad Rusija yra stabili ir su tokiais iššūkiais susitvarko geriau“, – sakė K.Zikaras.
