Kuo labiau artėja Seimo rinkimai, tuo labiau situacija Vilniuje primena lenkų okupacijos laikų posakį – „mes dėl Vilniaus nenurimsim!“ Atrodo, kad iki kitų metų rudenį vyksiančių rinkimų politikų nesutarimai – kiek reikėtų miesto biudžetui atseikėti nuo surenkamo GPM ir kas rungsis dėl parlamentarų mandatų trijose papildomose apygardose, kurios turėtų būti suformuotos, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą – įkais iki raudonumo.
„Vilnius niekada neturėjo deramo atstovavimo nacionaliniu lygiu. Daugelis parlamentarų vienmandatėse apygardose išrinkti ne Vilniuje, nors čia gyvena. Todėl rinkėjų interesus gina kitur, o sostinėje gyvena tik kaip bendrabutyje. Kauno interesus jame išrinkti Seimo nariai labai aršiai gina, tai ir lėmė, kad jam atitenka 94 proc. GPM lėšų. Klaipėdai atstovaujantys parlamentarai irgi nesėdi rankų sudėję, tad uostamiesčiui lieka 86 proc. GPM. O Vilniaus GPM dalis, kuri atitenka kitoms savivaldybėms, yra maždaug 20 kartų didesnė nei Kauno ar Klaipėdos. Mano galva, šie miestai neišnaudoja savo turimo potencialo bei ekonominių galimybių, ir jų indėlis į valstybės biudžetą galėtų būti kur kas didesnis“, – portalui LRT.lt sako A. Zuokas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad Vilnius kaip geras galingas sunkvežimis galėtų pavežti dar daugiau, bet jam stinga pinigų kurui. A. Zuokas tvirtino, kad, jei šalies vadovai skirtų daugiau dėmesio sostinei, tai čia investuotas vienas euras sukurtų keturis pridėtinius eurus.
Šiuo metu Vilniaus skola siekia beveik 377 mln. eurų. Nuo 2011 iki 2015 m. miesto biudžetas padidėjo apie 100 mln. eurų. Nuo mieste surenkamo GPM į jo biudžetą atseikėjama 48 proc.
Vienmandatėse apygardose Vilniuje išrinkta dešimt Seimo narių. Kitų metų rudenį vyksiančių rinkimų metu turėtų būti suformuota trylika vienmandačių apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tokį sprendimą privalės priimti, vadovaudamasi KT sprendimu, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo skaičiaus vidurkio apygardoje gali būti iki 10 proc. (anksčiau buvo iki 20 proc. – LRT.lt).
LRT.lt pasidomėjo, kaip Vilniaus ir jo gyventojų reikalais rūpinosi ir rūpinasi vilniečių vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai.
Dėl visko kaltas A. Zuokas?
Du kartus Seimo nario mandatą Vilniuje, vienmandatėse apygardose Fabijoniškėse ir Šeškinėje, iškovojęs konservatorius Audronius Ažubalis teigė neįžvelgiąs jokios skriaudos miestui, kad jo biudžetui, lyginant su kitais miestais, nuo GPM surenkamos dalies atitenka kur kas mažesnė suma.
„Nieko čia blogo. Turi būti solidarumas su kitais miestais. Jei norime, kad Lietuva taptų vieno miesto valstybe, kaip Latvija su savo sostines Ryga arba Estija – su Talinu, galim tai padaryti. Nepadėdami rajonams atsistoti ant kojų, pasiektume tai, kad daugelis šalies gyventojų suvažiuotų gyventi į Vilnių arba išvyktų į užsienį. O kad sostinė – tokiose skolose, atsitiko ne dėl to, kad jai atseikėjama per mažai, o todėl, kad mes visi žinom, kiek Vilniui kainavo abonentoaštuonerių ar dešimties metų buvimas“, -sako jis.
Kalbėdamas apie savo, kaip Seimo nario, darbą apygardoje, A. Ažubalis sakė, jog daugiausia jam yra tekę rūpintis mokyklų renovacijos reikalais, o rinkėjai jam dažniausiai skundžiasi dėl didelių šilumos kainų, pensijų, buitinių problemų.
„Socialiniai reikalai šiuo metu – pati opiausia mano rinkėjų problema. Jie dėl jų kreipiasi, manau, dėl to, kad aš, kaip Seimo narys, žinau, kur juos nukreipti, kur ieškoti atsakymų į jiems rūpimus klausimus,“ – apie savo darbą Vilniuje pasakojo konservatorius.
Audronius Ažubalis teigė neįžvelgiąs jokios skriaudos miestui
V. Andriukaitis kaltina konservatorius
Penkis kartus į Seimą Žirmūnų vienmandatėje apygardoje išrinktas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, šiuo metu einantis Europos Komisijos nario pareigas, apskundė KT galiojusią savivaldybių biudžeto formavimo tvarką, ir šių metų pavasarį Konstitucijos sargai pripažino, jog Vilniaus ir kitų miestų biudžetams formuoti turėtų būti sudaryta visai kitokia metodika: „Kaip Seimo narys, įvykdžiau savo pareigą, nes maniau, jog buvę savivaldybių biudžetų formavimo principai iš tikrųjų prieštarauja Konstitucijai. Tuo pačiu prisidėjau ir prie Vilniaus miesto finansinių problemų sprendimo.“
Iki 2014 m. vasaros buvęs Seimo nariu, V. Andriukaitis per daugelį metų Žirmūnuose yra sprendęs daugybę šio vieno seniausių Vilniaus gyvenamojo rajono problemų: „Bet savo lobizmo tikslais nesinaudojau Seimo nario mandatu. Tiesiog prisidėjau prie to, kad savivaldybė ir jai pavaldžios įstaigos geriau atliktų savo darbus. Tūkstančius problemų esu sprendęs, talkindamas ir Vilniaus merams, ir vicemerams, ir seniūnams.“
Kalbėdamas apie Vilniaus finansines problemas ir GPM surenkamų lėšų perskirstymą, buvęs parlamentaras teigė, jog Vilnius buvo nubaustas politiniais tikslais.
„Skaičių pakeitimai buvo padaryti dėl to, kad ne tas meras buvo (A. Zuokas – LRT.lt), – tvirtino komisaras. Kai konservatoriai atsidūrė opozicijoje, tuo metu ir buvo priimti tie sprendimai. O kai Vilniaus miesto taryboje persiformavo koalicinė dauguma, galima rasti paralelių, kad kaip tik tuo metu buvo paremti kai kurie miestai, kuriems vadovavo tos daugumos atstovai. Tai – labai blogi pavyzdžiai. Demokratinėje visuomenėje turi galioti vienodos taisyklės nežiūrint to, koks ir kur meras dirba.“
Liberalas stengsis padėti Vilniui
Seimo narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius, tris kartus išrinktas vienmandatėje apygardoje Lazdynuose, pasakojo sprendęs valymo įrenginių, aplinkkelio ir kitas gyventojams rūpimas problemas.
Kalbėdamas apie miesto finansinius reikalus, liberalas, kitaip nei opozicijoje Seime kartu dirbantys konservatoriai, pripažino, jog būtina, kad į tai atsižvelgtų Seimas, svarstydamas ir tvirtindamas kitų metų biudžetą: „Žinoma, kad būtina padidinti GPM dalį, skiriamą Vilniui. Manau, jog kolegos parlamentarai tai supras ir palaikys. Kiek žinau, kitais metais sostinės biudžetas turėtų gauti apie 100 mln. eurų daugiau. Tai – jau žingsnis į priekį.“
Norėtų gauti milijoną
Kalbėdamas apie Vilniaus finansines problemas, L. Balsys teigė esąs įsitikinęs, jog miesto biudžetą būtų galima didinti dar labiau
Pats save išsikėlęs ir Seimo mandatą laimėjęs vienmandatėje apygardoje Karoliniškėse Linas Balsys, spręsdamas daugybę čia gyvenančių vilniečių problemų, aptiko ir seniai galiojančių įstatymų spragų: „Pateikdamas Seimui Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, aptikau, kad tarp jo ir Civilinio kodekso yra nemažai prieštaravimų. Todėl yra daug gudrių bendrijų pirmininkų, kurie dirba po dvidešimt ir daugiau metų neperrinkti, naudodamiesi įstatymų spragomis, terorizuoja gyventojus, gauna didžiules algas ir bylinėjasi su gyventojais už jų pinigus.“
Kalbėdamas apie Vilniaus finansines problemas, L. Balsys teigė esąs įsitikinęs, jog miesto biudžetą būtų galima didinti dar labiau, nei tai preliminariai numatyta Seimui pateiktame Vyriausybės biudžeto projekte: „Kai lapkričio–gruodžio mėnesiais bus jau svarstomas šalies biudžetas, manau, Seimas galėtų dar padidinti skiriamą GPM dalį į Vilniaus biudžetą.“
Dalindamasis darbo Seime patirtimi, L. Balsys pasakojo, jog galioja nerašyta taisyklė, kad, svarstant naują šalies biudžetą, tie, kas būna valdančiojoje daugumoje, savų apygardų reikmėms gauna po milijoną litų (beveik 290 tūkst. eurų).
„Faktų ar įrodymų neturiu, bet tie, kas yra valdžioje, sako, kad tokia sistema egzistuoja. Tai nėra teisinga, – apgailestauja parlamentaras. – Kodėl Karoliniškėse, kur buvau išrinktas, negalima pabaigti renovuoti muzikos mokyklos? Juk projektas jau parengtas ir dalis pinigų išleista, o jei renovacija nebus baigta, tai likę pinigai bus paleisti vėjais. Tačiau kitų Seimo narių apygardose panašūs projektai vietoje nestovi. Kita vertus, Seimo nariai, užuot tampę kasmet biudžeto antklodę kiekvienas į savo apygardos pusę, turėtų rūpintis visos Lietuvos reikalais.“