„Tai yra grynai mano pieštas Vytis“, – tikino 30 metų tatuiruočių meistras Donatas Remeika. – Jis buvo nupieštas prieš dešimt metų, kai žmogus norėjo pasidaryti tokią tatuiruotę. Ir mes būtent tą Vytį padarėme iš tikrojo Vyčio. Prisimenu, kad mes su juo dar ilgai derinome, ten uodegą, diržą jis norėjo pakeisti.“
Suprasti akimirksniu
- Donatas Remeika bando gauti patentą stilizuotam Vyčiui
- Šią modifikaciją naudoja ir Benediktas Vanagas
- B.Vanagas sako, kad šis Vytis buvo populiarus per Sąjūdį
- Prof. J.Galkus spėja, kad Vyčio modifikaciją sukūrė JAV lietuviai
16 metų tatuiruotes darantis D.Remeika tikina, kad jo nupiešto Vyčio nuotrauką klientas įsidėjo į feisbuką ir stilizuotas simbolis greitai išpopuliarėjo.
Esą būtent tada piešinį savo atributikoje pradėjo naudoti lenktynininkas B.Vanagas ir kiti patriotiškai nusiteikę žmonės.
Šių metų gegužės 30 dieną D.Remeika kreipėsi į Valstybinį patentų biurą su prašymu patentuoti stilizuotą Vytį.
„Man žmonės patarė, nes dabar labai daug gamina, grynai visi štampuoja, tai ir sako: tu geriau užpatentuok ir viskas, – kalbėjo tatuiruočių meistras. – Viską, ko manęs prašė patentų biuras, aš esu pateikęs.“
D.Remeika atsiuntė nuotraukų, kuriose esą matomas prieš dešimtmetį sukurto stilizuoto Vyčio eskizas. Nereikia būti heraldikos ekspertu, kad suprastum, jog piešinys tikrai yra labai panašus į B.Vanago ir kitų naudojamą simbolį. Visgi, iš nuotraukų neįmanoma nustatyti, kada eskizai buvo nupiešti.
Dėmesį patraukė kita detalė. Po eskizais suraitytas parašas: „D.Šveistys“. Tatuiruočių meistras D.Remeika aiškino, kad tai – senoji pavardė, kurią jis pasikeitė prieš aštuonerius metus.
15min surinkta medžiaga leidžia suabejoti, kad stilizuoto Vyčio autorius yra tatuiruočių meistras iš Vilniaus.
Norėjo pasigaminti vėliavą
Stilizuotąjį Vytį į skaitmeninę erdvę maždaug prieš 5–6 metus perkėlė Alytuje gyvenantis Modestas.
Vyras pasakojo, kad prie savo namo norėjo išsikelti vėliavą su moderniu Lietuvos valstybės simboliu Vyčiu, kurį prieš šimtmetį nupiešė dailininkas Antanas Žmuidzinavičius.
Tuo metu internete nebuvo tokio stilizuoto Vyčio kokybiškos versijos, todėl Modestas negalėjo pasigaminti vėliavos. Jis teigia, kad pats perpiešė A.Žmuidzinavičiaus simbolį ir perkėlė jį į skaitmeninę erdvę.
Savo perpiešto Vyčio modifikaciją alytiškis nemokamai išplatino socialiniuose tinkluose. Piešinys tapo labai populiarus.
Prieš kelerius metus Modestas susipažino su B.Vanagu, kuris taip pat susižavėjo stilizuotu Vyčiu. Lenktynininkas jį taip pat pradėjo naudoti savo atributikoje.
„Taip, mes apie šitą Vytį sužinojome iš Modesto, – 15min sakė B.Vanagas. – Mūsų dizaineriai išsiaiškino, kad šita modifikacija buvo naudojama dar Sąjūdžio laikais ant vėliavėlių.“
Sportininkas nustebo sužinojęs, kad kažkas bando patentuoti stilizuotą valstybės simbolį: „Man tai panašu į negražų bandymą pasipelnyti. Vytis yra visų, mums net nešovė mintis jį kažkaip patentuoti.“
Nors galima suabejoti, kad piešinį sukūrė tatuiruočių meistras D.Remeika, tačiau garsusis dailininkas A.Žmuidzinavičius taip pat nėra tikrasis stilizuoto Vyčio autorius.
Autorius – nežinomas JAV lietuvis
Vienas garsiausių Lietuvos heraldikos specialistų, knygos „Lietuvos Vytis“ autorius profesorius Juozas Galkus sako, kad lenktynininko B.Vanago naudojamas piešinys jokiu būdu negali būti priskirtas dailininkui A.Žmuidzinavičiui. Simbolio istorija yra gilesnė.
1908–1914 metais Vilniuje buvo spausdinamas lenkų žurnalas „Litwa“, kurio leidėju buvo Janas Obstas. Kartais jo publikacijas iliustruodavo dailininkas Tadeušas Dmochovskis. Heraldikos specialistas J.Galkus sako, kad būtent šis menininkas maždaug 1909 metais nupiešė stilizuoto Vyčio pirmąją modifikaciją.
„Matot, Vytis piešiamas beveik nuo XIV amžiaus. Kiekvienas dailininkas, piešdamas savo modifikaciją, remiasi įspūdžiais, kuriuos yra matęs anksčiau. Greičiausiai, dailininkas Dmochovskis taip pat rėmėsi kokiais nors anksčiau matytais piešiniais“, – kalbėjo J.Galkus.
Chronologiškai T.Dmochovskio stilizuotas Vytis buvo nupieštas pirmiau nei A.Žmuidzinavičiaus.
Tai dar ne viskas.
Maždaug 1912 metais dailininkas A.Žmuidzinavičius išties sukūrė savo stilizuotą Vytį, tačiau dabar populiari modifikacija yra šiek tiek kitokia. Iki šiol nežinoma, kas ją nupiešė. Aišku tik tiek, kad jau Sąjūdžio laikais šis piešinys buvo naudojamas kaip vienas iš pasipriešinimo simbolių.
Knygoje „Lietuvos Vytis“ profesorius J.Galkus rašo, kad tuo metu Lietuvoje iškilo didelis tautinių simbolių poreikis, todėl pogrindyje kūrėsi amatininkų dirbtuvės, kuriose buvo gaminama lietuviška atributika.
„Aš nežinau, kas yra būtent tos modifikacijos autorius. Mano supratimu, tas Vytis, kurį B.Vanagas naudoja ant savo mašinų ir kostiumų, buvo sukurtas JAV, lietuvių išeivių. Jis seka A.Žmuidzinavičiaus piešiniu, bet visgi yra moderniau stilizuotas“, – aiškino J.Galkus.
Profesorius mano, kad populiarioji Vyčio modifikacija JAV pasirodė aštuntajame dešimtmetyje.
„Išeities taškas galėtų būti metalinė diržo sagtis, kurioje pavaizduotas būtent toks Vytis. Ją sukūrė nežinomas amerikietis, mano supratimu, išeivis iš Lietuvos“, – kalbėjo J.Galkus.
Profesorius mano, kad kažkokiu būdu ši Vyčio modifikacija atkeliavo į Lietuvą ir buvo naudojama Sąjūdžio atributiką gaminusių meistrų. Kai kurios pasipriešinimo laikų vėliavėlės išliko iki šių dienų, todėl B.Vanagas ir kiti ant savo atributikos perkėlė būtent šitą Vytį.
Paklaustas, kaip vertina tatuiruočių meistro D.Remeikos teiginį, kad tai yra jo kūrinys, heraldikos ekspertas J.Galkus sakė: „Jeigu tas Vytis nė kiek nepanašus į B.Vanago naudojamą piešinį, tai gal jam ir priklauso autorinės teisės. O jeigu identiškas, tai, mano supratimu, jis tik mechaniškai perkėlė piešinį.“
15min siūlo palyginti tris Vyčio modifikacijas, kurias perkėlėme nuo skirtingų objektų: 1989 metų Sąjūdžio vėliavėlės, 2016 metais D.Remeikos pateikto prašymo patentui, 2015 metais B.Vanago naudotos atributikos.
Turės kreiptis į teisingumo ministrą
Valstybinis patentų biuras teigia, kad dar nepatenkino tatuiruočių meistro D.Remeikos prašymo patentuoti stilizuotą Vytį kaip prekės ženklą.
„Šiuo metu D.Remeikos paraiška yra perduota ženklo ekspertizei atlikti. Ji dar nėra atlikta. Kadangi ženkle yra vartojamas pagrindinis valstybės simbolis Vytis, pareiškėjas turės kreiptis į teisingumo ministrą dėl leidimo“, – 15min aiškino biuro Paraiškų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja Vida Mikutienė.
Pagal Prekių ženklų įstatymą, siekiant patento kūriniui su valstybės simboliais, reikia gauti Teisingumo ministerijos leidimą. Speciali komisija turėtų įvertinti D.Remeikos pateiktus argumentus.
Jeigu tatuiruočių meistras nepateiks prašymo Teisingumo ministerijai arba negaus leidimo, tai biuras neregistruos patento stilizuotam Vyčiui.
Autorių teises ginančios asociacija LATGA teisininkė Radvilė Bieliauskienė sakė, kad norint patentuoti kito žmogaus sukurtą kūrinį, privaloma gauti jo leidimą.
„Bet tai galioja tol, kol galioja autoriaus turtinės teisės. Šiam terminui pasibaigus, kūrinys tampa laisvu naudoti visiems (angl. public domain)“, – teigė R.Bieliauskienė.
Gali būti, kad stilizuotą Vytį sukūrusio autoriaus turtinės teisės išties jau yra pasibaigusios, tačiau vis dar galioja neturtinės teisės. Jos draudžia kūrinį iškraipyti, perdirbti, nekreipti dėmesio į autorystę ir panašiai.
Po autoriaus mirties šias teises įgyja paveldėtojai, o jeigu jų nėra – valstybė.
