Mūšos tyrelio telmologinio draustinio pažintinis takas jau yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą – ilgiausias pelkėje lentų takas, kurio ilgis 3605,87 metro.
Pabaigus projektą, jis sieks ir septynis kilometrus. Takas apjuos Miknaičių ežerą, todėl lankytojams nebereikės grįžti tuo pačiu taku.
Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas priminė, kad Mūšos tyrelis yra jautri gamtos dalis, todėl lankytojams taku teks vaikščioti su palydovu.
Lankytojams taku teks vaikščioti su palydovu.
Pirmuosius Mūšos tyrelio lankytojus pasitiko laumė, kuri papasakojo ne tik faktus apie pelkę, bet ir padavimus.
Supažindino su pušimi, kuri turi ausį ir moka išklausyti visų norus.
Pirmoji stotelė – apžvalgos bokštas. Iš pažiūros paprastos konstrukcijos statinys yra plikomis rankomis pastatytas tiesiai ant klampios pelkės.
Pamatus vyrai kasė rankomis – leido šulinio rentinius ir rausėsi gilyn. Teko iškasti apie 2,4 metro, kol pasiekė pusiau tvirtą pagrindą.
Vėliau medžiagas su karučiu teko vežti po kilometrą ir toliau.
Taką tiesti taip pat nebuvo labai paprasta. Iš pradžių ėjosi greit, tačiau vėliau medžiagas su karučiu teko vežti po kilometrą ir toliau.
Jokia technika šių vietovių pasiekti negalėjo ir negali.
Tako plotis – vienas metras. Jis tyčia padarytas toks, kad negalėtų pravažiuoti keturračiai.
Takelis veda ne tik per nepaliestą gamtą, tačiau ir istorines vietas. Viena iš stotelių – partizanų būstinės. Iš jų likę tik daubos.
Simboliška, kad partizanai buvo įsikūrę visai netoli mitologinio Tyrelio akmens. Manoma, kad čia senovės baltų religija dar buvo propaguojama ir priėmus krikštą.
Ant akmens iškaltas ožio galvos atvaizdas su ragais. Yra grioveliai aukojamo ožio kraujui nubėgti.
Aplinkui yra nemažai kitų akmenų. Aiškinamasi, ar jie nėra sudėlioti pagal kokią nors sistemą, panašią į Jonionių akmenis ant Nemuno kranto, šalia Merkinės.
Mūšos tyrelyje netoli viena kitos išteka Mūša ir Juodupis. Mūša ilgainiui virsta antraja pagal dydį Latvijos upe – Lielupe. Juodupis už kelių kilometrų įteka į Švėtę ir išnyksta.
Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo teritorijų sąrašą. Pelkėje veši nemažai saugomų augalų rūšių: baltijinė ir siauralapė gegūnė, raktažolės pelenėlės, paprastoji tuklė.
Čia gyvena ir nemažai retų paukščių: dirviniai sėjikai, tikučiai, pilkosios gervės, tetervinai, apsistoja migruojančių baltakakčių ir želmeninių žąsų būriai. Draustinyje stebima lūšis, sutinkamas vilkas, baltasis kiškis, retų vabzdžių ir roplių rūšys.
