Nesutarimai dėl sostinės Antakalnio rajone, Žolyno gatvėje, esančio sklypo trunka jau seniai. Sklypas, kuriame yra futbolo stadionas, buvo sietas su skandalinguoju verslininku Vadimu Kastujevu.
O leidimas statyti ten gyvenamuosius namus, kaip įtarė kai kurie politikai, galėjo būti savotiška buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko duoklė V.Kastujevui už „Žalgirio“ vardo grąžinimą.
1994 metais 22,6 ha ploto sklypas buvo iki 2093-ųjų išnuomotas Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“.
2014-ųjų vasarą, kai sostinei dirigavo buvusi valdžia, Žolyno g. 27 esanti teritorija buvo padalinta į dvi dalis, suformuojant 1,9 ha. sklypą, kuriame numatyta daugiabučių statyba. Tuoj po sprendimo Vilniaus savivaldybė išplatino pranešimą apie tai, koks gražus projektas numatomas Antakalnio gale.
Teigta, kad teritorijoje Žolyno gatvėje planuojama įrengti naują futbolo aikštę su žiūrovų tribūnomis, pagalbinėmis ir persirengimo patalpomis. Verslininkai žadėjo, kad tik pastačius stadioną ir perdavus jį miestui, jie gaus teisę statyti gyvenamuosius namus.
Kad toks įsipareigojimas buvo dokumentuose, 15min patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento vadovas Edvardas Varoneckas: „Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose projektavimui buvo nustatyta sąlyga, kad statybos leidimas statyti daugiabučius bus išduotas tik pastačius ir perdavus savivaldybei stadioną.“
Teismas nutraukė žemės nuomos sutartį
Sutartis buvo sudaryta su tuometiniu Vilniaus futbolo klubu „Žalgiris“, kuris priklausė V.Kastujevui, o 2015 metų kovą aikštyną nupirko ir teises į valstybinės žemės sklypo nuomą perėmė bendrovė „Kos Invest“.
Tačiau po savivaldos rinkimų naujoji Vilniaus valdžia ėmė abejoti, ar leidimai statyti gyvenamuosius namus buvo išduoti teisėtai.
Paraginta politikų Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą, kad šis nutrauktų Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir „Kos Invest“ valstybinės žemės nuomos sutartį.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė nutraukti NŽT ir „Kos Invest“ sutartį.
Pirmosios instancijos teisme verslininkai šventė pergalę, tačiau prokurorams šį sprendimą apskundus, sėkmė teismuose nebelankė. Galiausiai, šių metų vasarį, Vilniaus apygardos teismas nusprendė nutraukti NŽT ir „Kos Invest“ sutartį.
Prokurorai prašė, kad po sutarties nutraukimo teismas įpareigotų bendrovę per pusmetį atlaisvinti sklypą, sporto aikštyną nusikelti ir išsivežti, o jei neįmanoma, perleisti valstybei arba trečiajam asmeniui.
Bendrovei „Kos Invest“ atstovaujantis advokatas Jovitas Elzbergas 15min sakė, kad sprendimas nutraukti žemės nuomos sutartį bus skundžiamas.
Anot teisininko, nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį, pagal įstatymus būna sprendžiama, ką daryti su ant tos žemės esančia nuosavybe: valstybė gali išpirkti privatų turtą, jis gali būti perleidžiamas kitam asmeniui, trečia galimybė – valstybė reikalauja nugriauti turtą, tačiau tik tokiu atveju, jei jis pastatytas neteisėtai.
„Mūsų pozicija tokia – jei turi daiktą, tu turi teisę į žemės nuomą, nes daikto teisėtumas neginčijamas“, – sakė J.Elzbergas.
Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė Rita Stundienė 15min teigė, kad, prokuratūros žiniomis, ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo pagal Vilniaus miesto savivaldybės mero prašymą „Dėl viešojo intereso gynimo“ nebuvo pradėtas ir atliekamas, taigi ir jokie kaltinimai dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo nei bendrovei „Kos Invest“, nei kam nors kitam neturėjo būti pareikšti.
Prezidentei ir premjerui – piktas laiškas iš JAV
Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Saulius Skvernelis sulaukė JAV advokatų kontoros „Silverman & Milligan“ advokato Stepheno A.Silvermano pasirašyto laiško, kuriame aiškinama, kad jeigu teisė statyti gyvenamuosius namus nebus suteikta, gali būti kreipiamasi į JAV teismą dėl patirtos žalos, kurią sukėlė, kaip verslininkai aiškina, Vilniaus savivaldybės neteisėti veiksmai.
Laiške teigiama, kad nors JAV piliečių galimybė paduoti užsienio šalių valdžios institucijas į teismą JAV yra ribojama, galioja išimtis komercinei veiklai, jei užsienio valdžios institucijų veiksmai nulemia tiesiogines pasekmes Jungtinėse Valstijose.
JAV advokatai rašo ne „Kos Invest“, o kitos bendrovės – „Kos-USA“ vardu.
Jame išdėstoma istorija apie ketinimą statyti gyvenamuosius namus, valstybinės žemės nuomos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės pastangas ją nutraukti.
Rašte teigiama, kad šis ginčas Vilniaus teismuose negali būti išspręstas teisingai.
Rašte teigiama, kad šis ginčas Vilniaus teismuose negali būti išspręstas teisingai.
Anot rašto, jei Vilniaus valdžia kaip galima skubiau neatkurs nuomos sutarties ir nepatvirtins jos teisėtumo iki kovo 31 dienos, „Kos-USA“ kreipsis į JAV teismą dėl nuostolių kompensavimo, kurie esą siekia 25 mln. dolerių (23,6 mln. eurų).
Prie laiško pridėta dar pora dokumentų – JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ finansų patarėjo Williamo Valladolido pasirašytas laiškas, kuriame kreipiamasi ne į „Kos-USA“, bet į „Kos Invest“ ir pranešama, kad paskola projektui bus suteikta per partnerį ir partnerio – „Jermyn Street Capital Partners, LLC.“, vadovo Darrylo Law raštas dėl paskolos, kuris taip pat adresuojamas „Kos Invest“.
Jame teigiama, kad gyvenamųjų pastatų ir sporto infrastruktūros statyboms gali būti suteikta 37 mln. eurų paskola, kurią gavėjai įsipareigotų atiduoti per penkerius metus.
Tačiau jeigu iki gegužės 30 dienos paskolos sutartis nebus sudaryta, šis įsipareigojimas suteikti paskolą neteks galios.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nelinkę komentuoti verslininkų grasinimų bylinėtis. „Dėl Jūsų klausimų susijusių su verslininkų ketinimais bylinėtis teisme dėl patirtos žalos siūlome kreiptis į bendrovę „Kos Invest““, – teigiama savivaldybės raštu atsiųstame atsakyme.
Investuotojo bendrovė – be pėdsakų
„Kos-USA“ savininku ir investuotoju į Žolyno gatvės projektą save pristato JAV pilietis M.Sosinsky. Tačiau 15min taip ir nepavyko šimtu procentų įsitikinti, kad ši bendrovė apskritai egzistuoja.
Jo advokatas S. A.Silvermanas, atsakydamas į 15min klausimus, tvirtino, kad „Kos-USA“ yra Kalifornijoje registruota įmonė, kuriai priklauso „Kos Invest“.
Tačiau Registrų centro duomenimis, „Kos Invest“ lygiomis dalimis priklauso trims Rusijos piliečiams: Konstantinui Draganui, Dmitrijui Jakovlevui ir Tatjanai Michejevai.
Praėjusių metų gruodį iš „Kos Invest“ direktoriaus pareigų buvo atleistas K.Darganas, o jo vietą užėmė buvusio Seimo nario Aleksandro Sacharuko žmona Žyginta Blažytė. Pats A.Sacharukas šiai bendrovei teikia teisininko paslaugas.
S.A.Silvermano teigimu, „Kos-USA“ priklauso ne tik M.Sosinsky, bet ir K.Draganui.
Paklaustas, kodėl Lietuvos institucijoms išsiuntinėtame rašte leidžiama suprasti, kad žemės nuomos sutartis priklauso „Kos-USA“, teisininkas paaiškino turėjęs omenyje ne tiesioginį sutarties turėjimą, o tai, kad „Kos Invest“ visu šimtu procentų priklauso „Kos-USA“.
Jis nesureagavo į prašymą pateikti bendrovės adresą ir kodą, o 15min mėginimai surasti bendrovę „Kos-USA“ Kalifornijos įmonių duomenų bazėje baigėsi be rezultatų.
Apie tai, kodėl apie įmonę nėra jokios informacijos duomenų bazėje, paklaustas advokatas pažadėjo 15min atsiųsti bendrovės egzistavimą įrodančius dokumentus, tačiau to nepadarė.
M.Sosinsky: „Toks jausmas, kad esu čia gyvenęs savo buvusiame gyvenime“
M.Sosinsky 15min atsiuntė komentarą apie save ir projektą.
„Anksčiau aš gyvenau Sovietų Sąjungoje. Vis dėlto negalėjau čia daugiau pasilikti ir net žlugus sovietams, nusprendžiau niekada neinvestuoti Rusijoje. Ne dėl šalies, ne dėl jos žmonių, bet dėl ten esančios ydingos tvarkos. Tačiau apie Lietuvą ir Latviją prisimenu tik gerus dalykus. Šiandien esu šokiruotas, kad Europos Sąjungos šalyse gali vykti abejotini procesai. Investavau kelis milijonus dolerių į projektą ir visiškai nesuprantu, kodėl Lietuvoje kelerius metus priimami vienas kitam prieštaraujantys įvairių institucijų ir teismų sprendimai“, – teigė jis.
M.Sosinsky komentare taip pat pareiškė, kad jam skaudu, nes investavimas – jo darbas.
„Labai myliu Vilnių ir štai susiduriu su tokiu kvailu sprendimu. Supraskite – jis liečia ne tik mane, bet ir kitus investuotojus. Aš nesiruošiu tylėti ir perspėsiu JAV investuotojų bendruomenę, kas čia vyksta. Aš planuoju paduoti atsakingas institucijas į teismą. Patikėkite – aš laimėsiu ir nebežadu čia daugiau investuoti. Toks būtų kitas mano žingsnis“, – rašome komentare.
15min į M.Sosinsky kreipėsi raštu su konkretesniais klausimais apie projektą. Jis atsakė, kad Žolyno gatvės projektas yra viena iš jo investicijų.
„Aš investuoju į projektus daugelyje šalių, išskyrus Rusiją, nes ten niekada nežinai, ko tikėtis kitą dieną. Tam yra teisinės ir asmeninės priežastys. Aš asmeniškai prijaučiu Baltijos šalims. Gali skambėti keistai, bet aš mėgstu šias šalis nuo jaunystės metų, kažkas yra ypatingo ir mane traukia. Nesvarbu, kaip banaliai beskambėtų, toks jausmas, kad esu čia gyvenęs savo buvusiame gyvenime. Taigi, mano noras investuoti pirmiausiai paremtas sentimentais“, – rašė jis.
Tačiau M.Sosinsky pabrėžė, kad situacija, kuri dabar susiklostė dėl sklypo, labiau primena tokią, kuri galėtų nutikti Rusijoje.
„Bendrai kalbant, „Kos-USA“ investuoja į „Kos Invest“ veiklą. Esu pagrindinis investuotojas, kiti investuotojai yra grupė žmonių, pasirinktų ir suderintų su „Morgan Stanley““, – teigė jis.
M.Sosinsky pabrėžė, jog investicijų bankas „Morgan Stanley“ nuodugniai įvertino Vilniaus Žolyno gatvės projektą, o tai sustiprina viso regiono patrauklumą investuotojams.
Baugina, kad prarasime investicijas
15min redakcijai taip pat buvo atsiųstas „Morgan Stanley“ finansų patarėjo Williamo Valladolido komentaras apie šį projektą.
Vėliau pastebėjome, kad tiesiog prarandame pinigus dėl vienas kitam prieštaraujančių Lietuvos valdžios institucijų sprendimų.
„Mums, turiu omenyje visus investicinio projekto dalyvius, priklausė nuomos teisė į šį sklypą. Visus savo investicijų planus sėkmingai suderinome su bendruomene ir tada įsikišo politikai. Galvojome, kad viskas yra teisinga ir tesėta. Vėliau pastebėjome, kad tiesiog prarandame pinigus dėl vienas kitam prieštaraujančių Lietuvos valdžios institucijų sprendimų“, – teigė jis.
Anot W.Valladolido, tai yra neteisinga ir atstumia toliau investuoti Lietuvoje.
„Investuotojai savo investicijas planuoja pagal teismo sprendimus ir precedentus. Deja, šiuo atveju buvo sukurtas rizikingas precedentas, kai viskas stabdoma dėl nesuprantamų priežasčių ir nepaisant išleistų investicijų. Labai norime, kad požiūris į investicijas Lietuvoje keistųsi“, – teigiama komentare.
