Anoniminių komentarų šalininkai laikosi nuomonės, jog tai – žodžio laisvės išraiška, o portalų valdytojai priduria, kad anoniminius šmeižikiškus ir įžeidžiančius komentarus gali kontroliuoti juos ištrindami.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Kibernetinio saugumo ekspertų grupė atliko tyrimą, kuris atskleidė, kaip anoniminiai komentarai gali būti išnaudojami ne tik visuomenės nuomonės formavimui, bet ir pačių interneto portalų skaitomumo didinimui.
Apie šio tyrimo rezultatus kalbamės su tyrimo grupės nariais – MRU profesoriumi, kibernetinio saugumo ekspertu Dariumi Štitiliu, elektroninės bankininkystės ekspertu, MRU Privatinės teisės instituto lektoriumi Mariumi Laurinaičiu, bei MRU kibernetinio saugumo valdymo programos studentu Aurimu Šidlausku.
– Kaip apibūdintumėt susiklosčiusią situaciją dėl anoniminių komentarų?
Darius Štitilis: Dar 2015 metais Estijoje teismas priėmė sprendimą konkrečioje byloje vienam didžiausių naujienų portalų dėl jo atsakomybės už anoniminius komentarus ir tuo pačiu sukūrė tam tikrą precedentą dėl jų statuso internete.
Šios šalies teismas pasisakė, kad interneto portalo valdytojas internetinių komentarų atžvilgiu nėra vien pasyvus stebėtojas ir turėtų imtis tam tikrų aktyvių priemonių, kad būtų užkirstas kelias šmeižikiškiems bei įžeidžiantiems komentarams.
Teismas taip pat išaiškino, kad portale neįdiegus vartotojų registracijos, portalo savininkai prisiima tam tikrą atsakomybę už komentarus ir jų turinį. Pagrindinė teismo išvada buvo tokia: internetinio portalo savininkas yra atsakingas už šmeižikiškus komentarus, nes nesiėmė visų reikiamų priemonių šių komentarų kontrolei ir pašalinimui.
Po šio sprendimo ir Lietuvoje buvo pasigirdę nuomonių, jog padėtis iš esmės turėtų keistis, o lietuviški portalai imtųsi labiau kontroliuoti komentarų, ir ypač anoniminių turinį. Buvo prognozuojama, jog svetainės pereis prie registruotų komentarų, tačiau kol kas iš didžiausių portalų tai yra padaręs vienintelis 15min.
Marius Laurinaitis: Per porą metų situacija nepasikeitė. Šiandien kai kurie Lietuvos portalai pasižymi labai dideliais anoniminių komentarų kiekiais. Akivaizdu, jog prie straipsnių dominuoja būtent anoniminiai komentarai ir būtent tokie komentarai būna labiausiai įžeidžiantys ir šmeižiantys. Internetinės platformos savininkas kaip ir turi pareigą aktyviai stebėti komentarų turinį, pašalinti šmeižiančius, tačiau portalų vadovų, redaktorių požiūris gana formalus ir iš esmės nekeičiantis situacijos.
– Kaip būtų galima sumažinti anoniminių komentarų skaičių?
M.L: Vieną iš išeičių galėtų būti registracijos būtinybė, nors ir tokia registracija negali būti laikoma deramu tapatybės nustatymu. Dažniausiai naudojamas socialinių tinklų paslaugų „Single sign-on“ siūlomas sprendimas ar pačių paslaugų teikėjų valdomos registracijos sistemos, kuriose vartotojas pats nurodo vardą, pavardę, el. pašto adresą. Tačiau minėti būdai neužtikrina, kad asmuo suves tikrus savo duomenis ir registruodamas socialinio tinklo profilį, ir registruodamas naują vartotoją paslaugų teikėjo sistemoje.
Tačiau šis būdas bent jau apsunkintų anonimams skelbti didelį kiekį komentarų. Žinoma, teoriškai galima registruoti daug netikrų profilių, bet tai užtrunka ir apsunkina prisijungimą, komentaro vedimą, atsijungimą ir vėl jungimąsi kitu vartotojo vardu.
Jeigu Lietuvoje visi paslaugų teikėjai taikytų bent jau tokį privalomą registravimo reikalavimą, bendras komentarų skaičius ženkliai kristų, nes norintiems gausiai komentuoti anonimiškai tektų turėti šimtus registruotų vartotojų paskyrų.
Dėl to ir kyla pagrįstas klausimas, kodėl paliekama galimybė be registracijos rašyti komentarus? Jei registravimas kaip viena iš formų numatytas, kam tada palikti dabartinį techniškai paprasčiausią būdą rašyti šimtus anoniminių? Ar tai nėra vienas iš būdų manipuliuoti visuomenės informavimo priemonių auditorija?
Pakalbėkime apie jūsų tyrimo grupės atliktą anoniminių komentarų Lietuvos internetiniuose portaluose analizę. Gal galėtumėt pasidalinti įdomiausiomis šio tyrimo išvadomis?
Aurimas Šidlauskas: Atlikome daug visuomenės dėmesio sulaukusių politinių įvykių, kurie tuo pačiu buvo gausiai anonimiškai komentuojami, informacinę analizę. Tyrimų rezultatai parodė, kad paprastai komentarų parašoma kelis kartus daugiau nei yra komentuojančių žmonių, nes paprastai jie parašo po du ir daugiau komentarų. Tarkim, imame vieną konkretų rezonansinį Lietuvos politikos įvykį, aprašytą viename didžiausių naujienų portalų.
Buvo parašyta 489 anoniminiai komentarai, kuriuos parašė 211 komentatorių. Iš jų 141 parašė po 1 komentarą, tačiau pasitaikė ir tokių, kurie parašė po 15, 19 ar net 33 komentarus. Paradoksalu, kad nors po vieną komentarą parašė didžioji dauguma komentuotojų, tačiau ši dauguma suformavo tik 29 % viso bendro komentarų turinio. Vadinasi, komentarų skaičius nėra tolygus komentuotojų skaičiui, o labai mažas komentuotojų skaičius pasinaudojęs anoniminio komentavimo galimybe gali padaryti labai didelę įtaką bendram komentarų turinio fonui ir formuoti visuomenės nuomonę.
– Remdamiesi šiuo tyrimu darote prielaidą, kad anoniminiai komentarai gali būti rašomi tikslingai?
A.Š.: Labiausiai paplitę stereotipai, kad dažniausiai ir daugiausiai anoniminių komentarų parašo nestabilios psichikos žmonės, juos veikia Mėnulio pilnatis ir jų yra mažuma. Tačiau kiti šio tyrimo aspektai atskleidė, kad anoniminiai komentarai gali būti rašomi tikslingai siekiant suformuoti vieną ar kitą nuomonę. Anoniminių komentarų įtaka bendram nuomonės formavimui dažnai nepelnytai nuvertinama.
Atlikta analizė leidžia daryti prielaidas, kad galimybė anonimiškai komentuoti atveria „landas“ įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimui ir aktyviam visuomenės nuomonės formavimui. Anoniminiais komentarais gali būti siekiama formuoti neteisingą vienos visuomenės grupės nuomonę apie kitą, skatinti priešpriešą bei konfliktus, skatinti nepasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, o tai – jau ir nacionalinio saugumo klausimai.
Atlikus anoniminių komentarų turinio vertinimą nustatytas didelis kiekis komentarų, kurie yra vulgarūs, skatinantys įvairių formų neapykantą, patyčias, kurstantys smurtą ir netgi raginantys nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus. Tokiuose komentaruose dažnai naudojama necenzūrinė leksika. Žinoma, atitinkamos saugumo tarnybos stebi situaciją, tačiau nemanau, kad tik jos gali ir turėtų ją suvaldyti.
– Jūs taip pat darote prielaidą, kad anoniminiai komentarai gali būti ir interneto portalų skaitomumo, populiarumo skatinimo priemonė? Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl portalai ir nenori įsivesti privalomos registracijos?
D.Š. Darome prielaidą, kad naujienų portalai gali prisidengti fiktyviais komentarais ne tik bandydami formuoti skaitytojų nuomonę ir manipuliuoti informacija, bet ir siekdami pritraukti skaitytojus arba dirbtinai išpopuliarinti tam tikrą straipsnį ar autorių. Gausus anoniminių komentarų skaičius sukuria iliuziją, kad straipsnis yra labai aktualus daugumai skaitytojų, todėl jį būtina atsidaryti ir perskaityti.
– Kaip šios manipuliacijos pasireiškia?
A.Š.: Labai įtartinai atrodo neadekvatūs anoniminių komentarų skaičių skirtumai tarp vienodos tematikos straipsnių skirtinguose portaluose. Palyginus du populiariausius Lietuvos naujienų portalus, kuriuose galimas anoniminių komentarų rašymas, komentarų skaičius kai kuriais atvejais skirdavosi net dešimtimis kartų, nors straipsniai buvo parašyti ta pačia tema ir paskelbti nedideliu laiko skirtumu.
Žinoma, teoriškai galima teigti, kad skiriasi šių portalų lankomumas, vieniems skaitytojams patinka vieni žurnalistai, kitiems – kiti, tačiau sunku paaiškinti ženklius komentarų skaičiaus skirtumus tarp skirtingų tos pačios tematikos straipsnių tame pačiame portale.
Įtartinai atrodo ir visuomenei žinomų asmenų straipsnių komentavimo aktyvumo kreivės. Pastebima tendencija, kad nepriklausomai nuo temos tik pasirodęs straipsnis per trumpą laiką sulaukia itin gausaus anoniminių komentarų skaičiaus. Toks aktyvus komentavimas išlieka ir per naktį, o dieną straipsnis gali būti ir tituliniame puslapyje, tačiau jo komentavimas būna ženkliai nuslopęs.
Naujienų portalai nesuteikia jokių garantijų, kad anoniminiai komentarai yra autentiški ir neparašyti užsakytų suinteresuotų grupių. Skaidrumo neprideda ir tai, kad komentarai naujienų portaluose saugomi trumpą laiką, tad nėra galimybių atlikti gilesnį ir išsamesnį tyrimą.
Įtartinai atrodo ir vienodos tematikos straipsniuose komentarų nuomonių takoskyros – vienuose straipsniuose vienareikšmiškai dominuoja vieną pusę palaikantys komentarai, o kituose – kitą.
– Ar įmanoma teisinėmis priemonėmis suvaldyti anoniminius komentatorius ar interneto portalų valdytojus?
D.Štitilis: Šiandien Lietuvoje nėra teisinės prievolės žinių portalams įgyvendinti privalomą vartotojų registraciją tinklapyje. Galima kalbėti tik apie labiau teorinę didesnę ar mažesnę portalo atsakomybę už šmeižikiškus komentarus. Deja, ir nacionalinio saugumo teisės aktai nereglamentuoja tokių situacijų, kai grėsmė nacionaliniam saugumui gali dėl tokių, iš pirmo žvilgsnio nerimtų dalykų. Tačiau imtis priemonių tikrai reikia.
