„Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo pradėti pranešėjų suteiktos informacijos pagrindu ir kaltinamaisiais aktais perduoti teismui, nustatyta žala valstybei, žmonių sveikatai ir aplinkai yra per 86 mln. eurų, dar už 2 mln. 447 tūkst. eurų šiose bylose yra pareikšti civiliniai ieškiniai“, – per antradienį Vilniuje vykstantį ketvirtąjį Pranešėjų apsaugos forumą sakė N.Grunskienė.
Generalinės prokurorės pateiktais duomenimis, išnagrinėtose bylose į valstybės biudžetą sumokėta daugiau kaip 317 tūkst. eurų, civilinių ieškinių tenkinta už daugiau kaip 70 tūkst. eurų.
Kalbėdama forume prokurorė pabrėžė būtinybę užtikrinti pranešėjų konfidencialumą, kartu sakydama, kad „šių žmonių geri darbai liks tylūs“.
„Gerbdami ir saugodami pranešėjų konfidencialumą mes niekada neatskleisime pranešėjų istorijų ir gaila, bet šių žmonių geri darbai liks tylūs. Konfidencialumo apsauga yra esminė garantija pranešėjams. Jei pranešėjų tapatybė tampa vieša informacija, tai gali juos paversti pažeidžiamais, sukelti grėsmę jų saugumui, privatumui ir netgi gyvybei“, – sakė N.Grunskienė.
Per šių metų pirmus penkis mėnesius prokuratūra gavo 53 pranešimus apie galimai nusikalstamas veikas, piktnaudžiavimą ir kitus pažeidimus, pernai – 73, iš viso nuo pranešėjo instituto veikimo pradžios pranešimus pateikusių asmenų yra 287.
Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2019 metų sausio 1 dieną. Šis įstatymas įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, kurioje dirba ar dirbo pranešėjas, apsaugos mechanizmą. Pranešti galima apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui ar jį pažeidžiančius: dėl pavojaus visuomenės saugumui, asmens gyvybei ar sveikatai, neteisėto finansavimo, neskaidraus lėšų naudojimo, neteisėtai įgyto turto ir kitų pažeidimų
