Prieš pusmetį Lietuva, kartu su dar keliomis Europos šalimis, pasirašė susitarimą kurti greitojo reagavimo į kibernetines atakas pajėgas. Tarp pasirašiusiųjų – ir Ispanijos gynybos ministrė.
Ir prieš savaitę – dūris susitarimui iš Ispanijos užsienio reikalų ministro. Jis šiltai sutiko kolegos iš Rusijos siūlymą bendrai kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis.
„Man pasirodė, kad mūsų partneriai iš Ispanijos susidomėjo idėja steigti dvišalę darbo grupę dėl bendradarbiavimo užtikrinant kibernetinį saugumą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Mums labai malonu girdėti, kad pats ponas ministras ką tik pasiūlė sukurti bendrą grupę dėl kibernetinio saugumo. Tai, manau, pats svarbiausias susitikimo momentas. Turime kartu išanalizuoti problemos dydį, kad galėtume užkirsti jai kelią“, – kalbėjo Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellis.
Darbo grupė, pasak ministrų, kovotų tik su netikromis naujienomis. Ispanijos spauda pastebi, kad ministrų susitikimas aiškiai rodė santykių atšilimą,
Nors Madridas kaltino Rusijos propagandą kišantis į pernai vykusį referendumą dėl Katalonijos atsiskyrimo. Ispanai tuomet nustatė kone penkis tūkstančius robotų, skleidusių separatistinę propagandą. Esą dauguma žinučių buvo siunčiamos iš Rusijos.
Tačiau dabar Ispanijos užsienio reikalų ministras tikina nemanantis, kad už tai atsakingas Kremlius. Lietuvos diplomatijos vadovui toks Maskvos ir Madrido bendradarbiavimas kelia įtarimų.
„Kaip mes įsivaizduojam tą bendradarbiavimą, aš tikrai nematau tų galimybių, todėl norėtųsi paaiškinimų, apie ką buvo susitarta, jei susitarta, bet iš principo dar kartą kartoju, kad sukurti kažkokį tai aljansą ar bendradarbiavimą su pažeidėjais – tai nėra būdas kariauti su grėsmėmis“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius sako, kad tai dar nėra praktinis susitarimas, tačiau pripažįsta, kad žala pasitikėjimui jau padaryta.
„Ispanija dalyvauja realiuose formatuose NATO ir Europos institucijose, kurios kovoja su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, tai jos dalyvavimas tokiuose formatuose, traukiant Rusiją, keltų didelę abejonę, nes operacinis saugumas tada neįmanomas, jei vienas iš dalyvių, kuris kelia kibernetines grėsmes, tampa tų, kurie kovoja su jomis“, – teigė VU TSPMI dėstytojas dr. N.Maliukevičius.
Diplomatai tikisi, kad toks bendradarbiavimas pasiklys biurokratų kabinetuose, tačiau N.Maliukevičius sako, kad jau idėja reiškia Rusijos pripažinimą, kaip kovotojos su kibernetinėmis grėsmėmis.
