Kurie rinkimai jam pačiam svarbesni, kodėl nutarė išsyk siekti ir prezidento, ir Vilniaus miesto mero posto ir ar pagrindinis tikslas nėra tik nemokama galimybė pasirodyti žiniasklaidoje, N.Puteikis atskleidė interviu 15min.
– Jūs pirmasis, kuris kartu sieks ir mero, ir prezidento posto. Kodėl iškart dviejų?
– Sunervino dabartinių kandidatų šnekėjimai vien apie statybas. Tai klasikinis Lietuvos likimas visuose rinkimuose – visi kandidatai kalba tik apie investicijas apie statybas, dar apie informacines technologijas, bet niekas nekalba, kad tuos pinigus iš tikrųjų reikia išdalinti žmonėms pirmiausia, kad mūsų algos būtų kaip pas kaimynus.
– Bet šįkart lyg daugiausia kalbama apie nemokamą transportą.
– Tai ir yra Lietuvos politikos kasdienybė – kalbėti apie nesvarbius tautai ir gyventojams dalykus ir organizuoti viešuosius pirkimus perkant va tokius stadionus. Šiuo atveju vis tiek būtų viešieji pirkimai...
– Nemokamam transportui gal nereiktų viešųjų pirkimų?
– Visi kalba apie viešuosius pirkimus. Politikai Lietuvoje užsiima viešaisiais pirkimais. Ir tada visi valstybės ar savivaldybių resursai skiriami viešiesiems pirkimams, jų nelieka darbuotojams. Tada auklėtojos skursta, mokytojai negauna tiek, kiek gauna kaimyninių šalių mokytojai, tada prasideda emigracija ir tai, kas vyksta Lietuvoje dabar, tai yra mokytojų streikai. Mokytojų streikai ir savivaldybės taip pat susiję, nes kai kurios savivaldybės mokytojams duoda priedus ir jose mokytojai nestreikuoja.
Tad kandidatuoju į merus todėl, kad mane iš tikrųjų suerzino šita situacija. Pamačiau, kad visi kandidatai yra tie patys tų pačių oligarchų statytiniai ir užsiiminės visada tuo pačiu: dalins labai turtingiems žmonėms Vilniuje sklypus statybai, už žemės nuomą mokesčio neims arba ims visai mažą. Vilnius – vienintelė Europos sostinė, kuri lošimo namams mažina žemės nuomos mokesčius.
Bet kokia sostinė aplink – Talinas, Varšuva, Ryga surenka iš žemės mokesčių ir nuomos mokesčių penkis kartus daugiau negu Vilnius, skaičiuojant vienam gyventojui. Kai aš pamačiau, kad visi kandidatai ir vėl tą patį darys, užpykau ir nusprendžiau, kad laikas tautai pranešti, kaip kitose valstybėse elgiasi politikai, kad jie pinigus perdalina taip, kad jie patektų žmonėms.
– Kurie rinkimai jums vis dėlto yra svarbesni?
– Abeji svarbūs, nes Lietuvos centro partija turi parodyti Lietuvos gyventojams ir vilniečiams, kad yra viena partija, kuri gina viešąjį interesą.
– Jūs sakote, kad neleistumėte net įžengti „visokiems kurlianskiams“ į Vilniaus savivaldybę. Kaip jūs atskirtumėte, kurie verslininkai yra kurlianskiai, o kurie ne? Ar verslininkų balsas, jūsų nuomone, išvis neturi būti girdimas?
– Absoliuti dauguma verslininkų nori vienodų žaidimo taisyklių, vienodų sąlygų konkursuose, o ne konkrečiai vienam asmeniui, kaip dabar surašomi visi viešieji pirkimai. Jie nori, kad būtų vienodai teisinga valdžia visiems verslininkams. Reikia susitikinėti tik su asociacijomis, nesutikinėti po vieną. Viskas labai paprasta – vakarietiška praktika.
– Ar sieksit ir Europos Parlamento nario pozicijos, nes šie rinkimai taip pat netrukus?
– Lietuvos centro partija šio klausimo dar nesvarstė. Dabar koncentruojamės į savivaldos rinkimus.
– O jūs asmeniškai sutiktumėte dalyvauti, ar ne?
– Manau, kad mes rasime už mane geriau mokančių anglų kalbą, išmanančių europinį kontekstą, europinius reikalus. Mes tikrai tokių žmonių rasime, žinomų visuomenei, kurie galėtų Lietuvos interesus Europos Parlemente ginti taip, kaip tai daro lenkų europarlamentarai.
Manau, kad mes rasime už mane geriau mokančių anglų kalbą, išmanančių europinį kontekstą, europinius reikalus.
– Jūs išrinktas vienmandatėje Danės apygardoje, nenuvilsite uostamiesčio rinkėjų? Jums nesvarbu, kad tada teks iš naujo skelbti parlamentaro rinkimus ten?
– Lietuvos centro partija stipriausias pozicijas turi Lietuvos uostamiestyje. Jeigu mane išrinktų į Vilniaus merus ar prezidentus, jokių problemų nekiltų, Lietuvos centro partijos kandidatas arba kandidatė tikrai laimėtų rinkimus Danės apygardoje.
– Bet žmonės jus rinko ketveriems metams, o nauji rinkimai dar ir kainuotų.
– Tai kainuotų tiek pat, kiek kainavo Mindaugo Basčio neišrinkimas.
– Jūsų žmona sieks Klaipėdos miesto merės posto. Kaip šeimoje sutarėte, kas kandidatuos Vilniuje, o kas Klaipėdoje?
– Lietuvos centro partija iškėlė mano žmoną kandidate į merus. Aš nebuvau minimas tarp kandidatų, o mano žmona jau ketveri metai labai sėkmingai gina viešąjį interesą Klaipėdos miesto taryboje, faktiškai yra opozicijos lyderė. Ji vienintelė drąsiai ir principingai kritikavo valdančiuosius ir, be abejonės, jai priklauso opozicijos lyderės postas ir pagal gebėjimus, ir pagal raišką, ir pagal darbus, kuriuos ji atliko klaipėdiečių naudai.
– Mero rinkimai vyks anksčiau, jei juos laimėsite atsisakysite dalyvauti prezidento rinkimuose?
– Prezidento rinkimai yra dar geresnė tribūna pasakyti visiems Lietuvos gyventojams, kad politika gali būti kitokia.
– Tai būtumėte meru du mėnesius?
– Ne, jeigu išrinktų meru, aišku, kad nekandidatuočiau į prezidentus.
– O gal mero rinkimai jums kaip apšilimas? Bet, jei nebūsite išrinktas meru, ar manote galintis būti išrinktas prezidentu?
– Praėjusį kartą aš užėmiau ketvirtą vietą mero rinkimuose. Gavau beveik 9 proc (2015 m. Vilniaus mero rinkimuose N.Puteikis liko penktas, surinkęs 8,04 proc. balsų, – red. past.). Mano reitingai tikrai nesumažėjo, o Lietuvos centro partijos padidėjo. Aš puikiausiai pretenduosiu į antrą turą.
– O ar jį laimėsite, ar nujaučiate, kad laimės kažkas kitas?
– Turiu visus šansus išeiti į antrą turą. Nes kito kandidato, kuris gintų vilniečius nuo oligarchų, nebus.
Turiu visus šansus išeiti į antrą turą.
– Sakote, kad „valstiečių“ kandidatu į Vilniaus merus tapęs jūsų frakcijos kolega, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius gins oligarchus?
– V.Sinkevičius nieko nekalba apie oligarchų mokesčius, apie tai, kad jie yra per maži.
– Jis dar apskritai nelabai ką nors kalba kaip kandidatas.
– Na, klausykit, žmogų partija iškelia kaip kandidatą į merus, siunčia pranešimą spaudai ir neparašo jo pagrindinių nuostatų – išvis jokių nuostatų? Tai čia labai aiškus požymis, kad jis lygiai kaip visi kiti atstovaus tik turtingų žmonių interesams.
– Kaip reikės atskirti, kada pasisakote kaip kandidatas į merus, o kada kaip galimas prezidentas, nes kampanijos vyks kone tuo pat metu?
– Bet bus skirtingas kalbėjimas skirtingomis temomis. Prezidentas – užsienio ir vidaus politika, o čia tik Vilniaus miesto reikalai. Pakankamai aiškiai ir gerai atsiskiria. Kandidatuodamas į prezidentus nekalbėsi apie oligarchų nemokamus mokesčius Vilniaus mieste.
– Jūs Seimo narys – ar dar liks laiko tinkamai savo pareigas eiti?
– Ačiū Dievui, yra tarpas tarp sesijų. Dabar sesija baigiasi prieš Kūčias, o kita prasidės kovo 10 d. Tai savivaldos rinkimai jau bus įvykę. O prezidento rinkimuose dalyvausiu ne vienintelis iš Seimo narių. S.Skvernelis irgi kandidatuos, akivaizdu.
– Sakote, jau akivaizdu?
– Labai aiškiai matau, kad visuose portaluose yra rašoma apie mokytojų streiką ir matosi samdomų viešųjų ryšių kompanijų ranka, kuri iš visų jėgų tuos mokytojus atakuoja. Tai tas prasidėjo prieš kelias savaites ir tai neabejotinas požymis, kad tos viešųjų ryšių agentūros yra nusamdytos valstybės struktūrų, o tai rodo, kad premjeras S.Skvernelis telkia savo šalininkų būrį tokiu būdu. Aš siūlyčiau Vyriausybei ir ministerijai tuos pinigus skirti mokytojams.
– Jūs esate S.Skvernelio bendražygis partijoje, pats balsavote prieš biudžetą, ar tada dar lieka prasmės būti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje?
– „Valstiečių“ frakcijoje aš nesutariu tik vienu esminiu klausimu – požiūriu į viešąjį sektorių. Aš ir 2018 m. biudžetą priimant nebalsavau ir pasakiau argumentą, teikiau pasiūlymą nuimti milijardą nuo viešųjų pirkimų, kurie dabar yra korupciniai, ir perdalinti jį viešojo sektoriaus algoms. Kolegos siūlymą atmetė ir aš tada susilaikiau. Šį kartą užpykau, kad jie taip su mokytojais ir demonstratyviai balsavau prieš. Šiaip irgi būčiau susilaikęs. Tai yra didelis skirtumas, bet jis yra tik vienas. Kiti „valstiečių“ darbai, mano galva, yra geri. Man garbė būti šitoj valdančiojoj koalicijoje ir „valstiečių“ frakcijoje.
– O po balsavimo dėl biudžeto nesulaukėte priekaištų?
– Sulaukiau, bet tai normalu – žmonės juk ginčijasi. Ramūnas Karbauskis paklausė, kodėl aš balsavau prieš biudžetą, aš jam papasakojau, kaip buvo prieš metus, priminiau, kad gyniau savo poziciją ir frakcijoje, ir iš Seimo tribūnos, bet frakcijos neįtikinau. Tada aš susilaikiau ir niekas neužpyko. Tada jis pasakė: aha, supratau, tai čia yra tavo tokios pažiūros, tokia nuomonė, kurią gini nuosekliai jau antri metai.
Atsakiau, kad ne antri – tą patį dariau ir Tėvynės sąjungos frakcijoje, tik galbūt nebuvau toks drąsus, nes drausmė buvo net pernelyg griežta, kai Andrius Kubilius vadovavo. O pas R.Karbauskį yra demokratija. Aš tuo labai džiaugiuosi ir naudojuosi. Labai džiaugiuosi, kad R.Karbauskis suprato mano motyvą ir iš jo pusės nebuvo jokių priekaištų.
– Ir nebuvo pasiūlymo keisti frakciją?
– Ne, ne. Tai yra dar vienas argumentas, kodėl aš noriu būti „valstiečių“ frakcijoje. Pirmą kartą per visą parlamentaro praktiką aš jaučiuosi, kad nėra varžoma mano laisvė balsuoti. R.Karbauskis frakcijoje užtikrina demokratiją, kokios aš nesu patyręs, ir noriu likti frakcijoje.
Vienas skirtumas yra didelis, bet tą skirtumą sukelia ne R.Karbauskis, net ne premjeras, o finansų ministras Vilius Šapoka. Jo įsitikinimas yra toks, kad Lietuvoje biudžeto ir BPV santykis turi būti mažas. Jis žiūri į Airiją, jam patinka tas modelis. O premjeras juk nėra ekonomistas.
Mano intuicija sako, kad finansų ministras nėra S.Skvernelio ar R.Karbauskio pasirinkimas, kad tai – galimai prezidentės sąlyga. Skirkite šitą turtingų bankų, draudimo bendrovių, finansinio kapitalo atstovą į finansų ministrus, o tada aš netrukdysiu kitoms kandidatūroms. Man taip atrodo. Visada atrodė ir atrodo iki šios dienos. Kai premjeras ginčijasi su mokytojais, mano galva, tai jis čia niekuo nekaltas, kaltas finansų ministras.
– Šiandien BNS skelbia, kad tose pažymose, apie kurias kalba premjeras, minimos „valstiečių“ pavardės, gal jūsų taip pat?
– Nežinau. Nežinau, gal aš esu ten minimas, nes esu tarnavęs, dalyvavęs karo veiksmuose, kaip sovietų armijos šauktinis.
– Bet perversmo neorganizuojate?
– Visiems atrodo, kad aš lipau per langą į ministeriją, bet tai yra netiesa. Aš išlipau iš ministerijos. Aš ne į vidų lipau, aš išlipau, nes buvo užrakintos durys. Tai aš tiesiog neturėjau kitos išeities. Aš įėjau per vartus, kai privažiavo ministrė ir vairuotojas pulteliu atkėlė vartus, tai aš prasprukau į vidų, nes manęs Andrius Navickas mitingo metu priėjęs prašė, ar aš galėčiau ateiti atblokuoti ministerijos viduje užblokuotų mokytojų. Aš nuvykau ir atblokavau – pasiūliau atidaryti langą ir taip išspręsti tas problemas. Jei dėl to patekau į pažymas, tai tegu seka mane tie operatyvininkai, aš neturiu, ko slėpti.
Aš išlipau iš ministerijos. Aš ne į vidų lipau, aš išlipau, nes buvo užrakintos durys.
– Dar grįžtant prie rinkimų. Gal skaičiavote, kiek nemokamo reklamos laiko gausite? Gal tai ir yra jūsų tikslas?
– Lietuvos centro partija neturi absoliučiai jokių kitokių pasirinkimų, kadangi mes, skirtingai nei kitos didžiosios partijos, negauname valstybės dotacijos, o partijos nariai nėra turtingi, tai mums vienintelis mūsų sąjungininkas – žiniasklaidos eteris.
– Gal todėl ir dalyvaujate ne vienuose rinkimuose?
– Aš visada dalyvauju visuose rinkimuose. Dalyvavau Vilniaus miesto mero rinkimuose, prezidento rinkimuose. Visur reiškiau savo poziciją ir naudojausi galimybe žmonėms paaiškinti, kad gali būti ir kitokia politika.
– Ar manote, kad tai sąžininga prieš rinkėjus dalyvauti iškart keliuose rinkimuose?
– Politikas, kaip sportininkas, privalo dalyvauti visose olimpiadose, o tarp olimpiadų visose spartakiadose, kitaip jis tiesiog būtų neįleistas į olimpiadas. Tai mano darbas, mano misija.
