Prieš keletą dienų „Drąsos kelias“ politinei partijai pristačius Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų į Seimą sąrašą, kuriame pirmuoju numeriu įrašyta Neringa Venckienė, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė viešai pareiškė, kad Vyriausioji rinkimų komisija tokio kandidato turėtų neregistruoti.
„Asmenys, apkaltos proceso būdu pašalinti iš Lietuvos Respublikos Seimo narių, pagal dabartinį reglamentavimą ir Konstitucinio teismo paskutinį nutarimą prezidento Rolando Pakso byloje, negalėtų tapti Seimo nariais. Ir nors Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atitinkamas priimtas, tačiau teisinis reglamentas nebuvo pakeistas“, – N.Venckienė savo pranešime cituoja L.Matjošaitytės žodžius.
Pati N.Venckienė aiškina, kad Vyriausioji rinkimų komisija ją turėtų registruoti kandidate, nes Konstitucijoje nėra pažodžiui nurodyta, kad apkaltos būdu iš parlamento pašalintas asmuo teisę būti renkamas praranda.
Buvusi teisėja aiškina, kad VRK neturi paisyti Konstitucinio Teismo nutarimų. Taip pat ji teigia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio požiūriu yra neproporcingas, taikytinas ir jos atžvilgiu.
„Niekas neturi teisės antrą kartą mane bausti ir neleisti dalyvauti rinkimuose. Draudimas dalyvauti rinkimuose, neregistravimas kandidatu į rinkimus yra nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė.
VRK atsisakymas registruoti mane kandidate į rinkimus pasieks ne tik Lietuvos teismus, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, kitas tarptautines organizacijas. Ne E.Kūrio ir kitų panašių veikėjų skleistos konstitucinės dvasios, bet Konstitucijos, Seimo rinkimų įstatymo laikymasis ir EŽTT sprendimo vykdymas turi būti pagrindai Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatą“, – pranešime nurodo N.Venckienė ir tikina, kad su ja ar be jos „Drąsos kelias“ rinkimuose dalyvaus.
Partija „Drąsos kelias“ susibūrė 2012-aisiais. Tuomet N.Venckienės vedama partija Seimo rinkimuose iškovojo 7 mandatus. Tačiau kadencijai vos įpusėjus N.Venckienė išvyko iš Lietuvos, o 2014 m. politikė apkaltos būdu neteko Seimo narės mandato.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Nors Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas, Konstitucija iki šiol nėra pakeista.
Šiuo metu N.Venckienė kaltinama padariusi keturias nusikalstamas veikas, iš kurių trys yra nesunkūs nusikaltimai, viena – baudžiamasis nusižengimas. Iki sulaikymo ji šešerius metus gyveno JAV, kur išvyko jau žinodama apie prieš ją pradėtą baudžiamąjį procesą. Tokiais savo veiksmais, teismo įsitikinimu, ji vengė šio baudžiamojo proceso.
