2019 10 08

N.Venckienės ekstradicijos mįslė: aplinkybės JAV teismo nuosprendyje ir Lietuvos prokurorų žodžiai smarkiai skiriasi

Neringos Venckienės šalininkų teiginiai, kad JAV teisėsauga buvusiai teisėjai paliko tik 4 kaltinimus iš esą Lietuvos pateiktų kelių dešimčių – akivaizdžiai melagingi. Ekstradicijos procese išvis nesprendžiami klausimai dėl asmens kaltės. Tačiau pradėjus gilintis į situaciją klausimų kilo daugiau nei pavyko rasti atsakymų. Ypač akis bado nepaaiškinami skirtumai tarp JAV apeliacinio teismo nuosprendyje išdėstytų aplinkybių ir to, ką sako Lietuvos prokurorai.
Neringa Venckienė
Neringa Venckienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Teiginys apie 4 likusius kaltinimus kartojamas nuo pat tada, kai N.Venckienė buvo suimta ir pradėtas teisminis procesas.

„Iš 32 Lietuvos prokurorų surašytų kaltinimų Jungtinių Valstijų prokurorai paliko vos 4. Tai liudija mūsų teisėsaugos nekompetenciją arba galimai pašalines įtakas, kurios ir lemia kaltinimų skaičiaus augimą“, – prezidentui adresuotame laiške rugpjūtį dėstė Laimutė ir Vytautas Kedžiai.

N.Venckienės šalininkų nurodomų kaltinimų skaičius svyruoja nuo 32 iki 39.

Realybėje Lietuvoje garsioji bėglė įtariama pagal 13 Baudžiamojo kodekso straipsnių, o iš viso 2015 metais kreipiantis į teismą dėl jos suėmimo, nurodoma 40 nusikalstamų veikų epizodų. Turbūt epizodus ir turi mintyje N.Venckienės šalininkai, kalbėdami apie kaltinimus.

N.Venckienės sūnus Karolis Venckus atsisakė paaiškinti, ką konkrečiai turi omenyje kalbėdamas apie kaltinimus. „Prie propagandos neprisidedu“, – atrašė jis į 15min žurnalisto klausimą feisbuke.

Taigi 15min pabandė išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų. Iš pirmo žvilgsnio, teiginys – akivaizdžiai melagingas.

„Tai klaidinga informacija, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose atmetami ar patvirtinami kaltinimai, – aiškino Seimo narys ir teisininkas Julius Sabatauskas. – Ekstradicijos procese, kai kita valstybė gauna prašymą išduoti ieškomą asmenį, kuris slepiasi nuo teisingumo, ta valstybė netiria bylos. Jie tiesiog žiūri, ar pagrįstas prašymas pagal pateiktą medžiagą, kaltinimus, aplinkybes ir ar tai nebūtų politinis persekiojimas.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Julius Sabatauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Julius Sabatauskas

„Kiekviena šalis, kai svarsto ekstradicijos klausimą, įvertina, ar pagal tos šalies įstatymus, tai yra nusikaltimas“, – komentavo J.Sabatauskas.

Tačiau J.Sabatauskas kiek nustebo nurodžius faktą, kad JAV teismo sprendime iš tiesų sutinkama išduoti N.Venckienę dėl 4 nusikaltimų, nors Lietuvoje ji buvo įtariama net 13 nusikaltimų padarymu.

15min Generalinė prokuratūra patvirtino, kad Lietuva, kreipdamasi į JAV, kaltinimų nesumažino ir nurodė visus 13 įtarimų.

Kada kreiptasi dėl ekstradicijos?

Dar įdomiau – 2016 vasarį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paskelbė, kad JAV priėmė Lietuvos prašymą dėl ekstradicijos. Tačiau paskui dvejus metus apie teisinį procesą nebuvo nieko girdėti, nors žiniasklaida tuo metu publikavo N.Venckienės nuotraukas iš Čikagos ir net nurodė jos namų adresą.

„2013 metų balandžio 8 dieną N.Venckienė atskrido iš Vokietijos į JAV. Ji iškart pasiprašė prieglobsčio ir pradėjo dirbti bei gyventi Ilinojaus valstijoje, – štai tokios aplinkybės dėstomos JAV apeliacinio teismo sprendime. – Praėjus maždaug 5 metams nuo tada, kai Venckienė pabėgo į JAV, Lietuva formaliai paprašė jos ekstradicijos pagal sutartį.“

cardplayer.com nuotr/Asociatyvi iliustracija
cardplayer.com nuotr/Asociatyvi iliustracija

Taigi, anot JAV teismo, Lietuva oficialiai dėl ekstradicijos kreipėsi tik 2018 metais ir N.Venckienė vos ne iškart buvo suimta.

15min rengdama šią publikaciją konsultavosi su dviem teisininkais, bet jie neatitikimų negalėjo paaiškinti. Pateikti keli galimi variantai, pavyzdžiui, toks, kad iki formalaus kreipimosi vyko ilgas neoficialus bendravimas diplomatiniais kanalais.

Kaip liko 4 kaltinimai?

Dar JAV teismo sprendime nurodyta, kad Lietuva kreipėsi prašydama N.Venckienę išduoti pagal 6 įtarimus.

Du iš jų – dėl neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo (BK 167 str.) ir dėl dalies nusikaltimų padarymo organizuotoje grupėje (BK 25 str.) – JAV teismas atmetė.

Atmetimo motyvas elementarus – Lietuva tiesiog nenurodė, kokie šių nusikaltimų atitikmenys JAV Baudžiamajame kodekse. Tad toliau teismas į juos net nesigilino.

Beje, pagal BK 167 str. N.Venckienė buvo įtariama net 14-oje skirtingų nusikalstamos veikos epizodų.

15min nuotr./Neringa Venckienė
15min nuotr./Neringa Venckienė

Visi įtarimai, dėl kurių JAV teismo sprendimu N.Venckienė išduodama Lietuvai, susiję su viena diena – 2012 metų gegužės 17-ąja. Tądien iš buvusios teisėjos namų vykdant teismo sprendimą buvo paimta mergaitė.

N.Venckienė įtariama sudavusi į veidą Laimutei Stankūnaitei (BK 140 str.), smogusi policijos pareigūnui (BK 286 str.), nevykdžiusi teismo sprendimo (BK 245 str.) ir trukdžiusi antstolio veiklai (BK 231 str.).

Anot Generalinės prokuratūros, prašant ekstradicijos buvo nurodyti ir tokie įtarimai kaip vaiko tvirkinimas (BK 167 str.), mirusiojo atminimo paniekinimas (313 str. 2 d.), nepagarba teismui (BK 232 str.), piktnaudžiavimas globėjo teisėmis (BK 163 str.), šmeižtas (BK 154 str. 2 d.), melagingas pranešimas pareigūnui (236 str. 1 d.) ir piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos (228 str. 2 d.).

Kodėl apie šiuos įtarimus JAV teismo sprendime nėra nė žodžio?

Generalinė prokuratūra neatitikimus aiškinti ir komentuoti atsisakė. Motyvas – esą Lietuvos prokurorai negali komentuoti užsienio šalyse vykstančių teisinių procedūrų. Be to, nelabai ir turi ką komentuoti, nes visus dokumentus jie gaus tik kartu su pačia N.Venckiene ir tik tada žinos, kokie sprendimai buvo priimti JAV.

15min kalbinti teisininkai spėjo, kad galbūt šie klausimai išsisprendė JAV Valstybės departamente, kuris, beje, šioje istorijoje turi paskutinio žodžio teisę – teismų sprendimai ekstradicijos procese tik patariamieji.

O gal dėl kitų 7 įtarimų suėjo senatis ir dėl to jie nebuvo nagrinėjami? Deja, tai tik spėlionės.

Teis tik dėl 4 kaltinimų?

Jei išties teismo sprendime nurodytos tikslios aplinkybės, kurios nepasikeis Valstybės departamente, N.Venckienė Lietuvoje galės būti teisiama tik pagal 4 Baudžiamojo kodekso straipsnius.

„Valstybė, kuri priima sprendimą dėl asmens ekstradicijos, atsižvelgdama į savo nacionalinę teisę, priima sprendimą ne tik dėl paties asmens perdavimo, bet ir pasisako apie tai, dėl kurių įtarimų perduodamas asmuo gali būti vėliau teisiamas jo perdavimo prašiusioje šalyje“, – paaiškino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Pagal JAV ir Lietuvos ekstradicijos sutartį, valstybės neišduoda asmens dėl veikų, kurios nėra kriminalizuotos perduodančioje valstybėje.

„Todėl tik tada, kai bus priimtas sprendimas dėl N.Venckienės ekstradicijos ir įvyks šio asmens bei lydinčių dokumentų perdavimas Lietuvai, taps žinoma ir dėl kurių tiksliai iš pareikštų įtarimų asmuo galėtų būti teisiamas Lietuvoje“, – komentavo E.Martinonienė.

J.Sabatauskas pridūrė, kad grąžinus N.Venckienę į Lietuvą, ji gali sulaukti ir dar daugiau įtarimų, jei paaiškėtų kokios nors naujos aplinkybės. Tačiau tuomet kaltinimų prokurorai negalėtų pateikti negavę leidimo iš JAV.

​​

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis