15min jau rašė, kad NVSPL su įmone „Profarma“ kovo pabaigoje pasirašė daugiau kaip 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų koronaviruso testų.
Tačiau kokio gamintojo testus pirko Lietuva ir kiek jų įsigijo, viešai paskelbtoje sutartyje buvo nenurodyta.
„Tiekėjas nurodė, jog vieneto kaina ir gamintojas yra konfidenciali informacija“, – tuomet 15min paaiškino laboratorijos Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Kalvelytė.
Tačiau laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė teigė, kad tai negali būti laikoma konfidencialia informacija.
Po 15min straipsnio į VPT kreipėsi konservatorius Jurgis Razma ir gavo tokį pat atsakymą: tai negali būti konfidenciali informacija.
Tarnyba parlamentarui nurodė kreipusis į laboratoriją, o ši savo ruožtu tikino paprašiusi „Profarmos“ neformaliai pagrįsti informacijos slaptumą ir šį pagrindimą gavo praėjusią savaitę.
Rinkosi geriausią tiekėją, bet pagamino pati?
Ketvirtadienį Centriniame viešųjų pirkimų portale buvo atnaujinta informacija apie pirkimą.
Tačiau sutarties priede, kuriame detalizuojama kas gamino testus, jų gamintoja pristatoma pati „Profarma“.
Ar taip gali būti?
Jei lietuviška biotechnologijų įmonė iš tiesų gamino testus, kodėl tuomet įmonės vadovė, biochemijos mokslų daktarė Edita Mištinienė 15min išsamiai pasakojo, kaip rinkosi geriausią testų tiekėją?
E.Mištinienė anksčiau portalui sakė, kad įmonė, prieš siūlydama greituosius testus, atliko jų kokybinį įvertinimą.
Gautų rezultatų pagrindu buvo pasirinkti geriausias tiekėjas, kurio testas rodė patikimiausius rezultatus.
„Tuo tikslu buvo paimti rinkoje esantys greitieji testai, sukurta kokybinė patikros sistema, panaudojant išgrynintus žmogaus antikūnus bei atlikta įvairių testų gamintojų kokybinė analizė. Gautų rezultatų pagrindu buvo pasirinkti geriausias tiekėjas, kurio testas rodė patikimiausius rezultatus tiek su IgG, tiek su IgM antikūnais“, – teigė ji.
Taip pat, anot jos, „Profarma“ patikrino, kad gamintojas turėtų visus reikiamus sertifikatus.
„Kadangi turime konfidencialumo įsipareigojimus, tiek atskleisti gamintoją, tiek sutarties atskirų kiekių įkainius galėtume atskleisti tik turėdami raštišką gamintojo sutikimą“, – tuomet teigė ji.
Į 15min pastebėjimą, kad iš šių komentarų akivaizdu, jog „Profarma“ nėra testų gamintoja, įmonės vadovė atsakė: „UAB „Profarma“ tiekia nacionalinei laboratorijai testus pagal pasirašytą sutartį bei užtikrindama greitųjų testų kokybę. Jei turėtumėte daugiau klausimų, mielai atsakyčiau.“
15min turėjo papildomų klausimų – paprašė patikslinti, kas yra testų gamintojas, tačiau penktadienį atsakymo į tai negavo.
Pardavė skirtingomis kainomis
Iš paviešintos informacijos matyti, kad laboratorija pirko 510 tūkst. greitųjų testų trimis etapais: 10 tūkst. vienetų, 100 tūkst. vienetų ir 400 tūkst. vienetų.
Kiekvienam etapui galioja skirtingos testų kainos.
Pagal paviešintą sutarties priedą, pirmųjų 10 tūkst. testų vienetas su PVM įkainotas 19,36 euro, vienetas iš 100 tūkst. greitųjų testų partijos pigesnis – 15,73 euro. Trečiosios greitųjų testų partijos vienetas įkainotas 10,7 euro.
Gegužės pradžioje įmonė nacionalinei laboratorijai buvo pateikusi apie 20 proc. sutartyje numatyto kiekio. Sutartis galioja iki metų pabaigos.
„Thermo Fisher“ padalinys Lietuvoje gamina molekulinius testus
Prasidėjus kovai su koronavirusu, apie COVID-19 testų gamybą paskelbė pasaulinės korporacijos „Thermo Fisher“ padalinys Lietuvoje „Thermo Fisher Scientific Baltics“.
Tiesa, jie gamina ne visus testus, o tik komponentus COVID-19 molekulinės diagnostikos testams.
Molekulinės diagnostikos testai skiriasi nuo greitųjų testų.
Didžiulės įmonės vadovas Algimantas Markauskas tuomet LRT radijui sakė, kad pagal sutartį įmonė pagamins 100 tūkst. molekulinių testų ir tieks po 20 tūkst. testų per savaitę.
Tuomet jis pabrėžė, kad „Thermo Fisher“ reagentus gamins ne tik Lietuvai, bet jai teikiamas prioritetas.
