Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 06 27

Artūras Paulauskas: jei Lietuvą ištiktų sudėtinga ekstremali situacija – ne visi žinotų ką daryti

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausė Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Vyriausybės kanceliarijos atstovų informaciją apie civilinės saugos sistemos būklę bei valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremalias situacijas.
Artūras Paulauskas
Artūras Paulauskas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Komitetas atkreipia dėmesį, kad didelė dalis valstybės institucijų ir savivaldybių nevykdo civilinės saugos srities teisės aktų reikalavimų, neparengia ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir priemonių planų, neatlieka rizikos analizių ir pan., o atsakingos už priežiūrą institucijos neturi pakankamų svertų priversti tai padaryti.

„Situacija su gyvsidabriu Ukmergės teisme parodė, kad ekstremalių situacijų valdymo ir šalinimo spragos gali kelti pavojų žmonėms. Žmonėms iki šiol tenka lankytis apnuodytame pastate, todėl jais nėra tinkamai pasirūpinta. Tokios neeilinės situacijos verčia žmones nerimauti dėl sveikatos ir nepasitikėti savo saugumu. Komitete atkreipėme dėmesį, kad toje pačioje Ukmergėje rajono savivaldybės paskelbta ekstremalioji situacija dėl padėties šilumos ūkyje tęsiasi jau nuo 2010 metų. Šios situacijos parodo, kad situacijų pripažinimo ekstremaliomis kriterijai nėra nuoseklūs ir suderinti, nėra tinkamos reakcijos ir koordinavimo jas šalinant“, – po posėdžio sakė A. Paulauskas.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija 2012 metais posėdžių neorganizavo, nors bent vieną kartą per metus privalo aptarti šalies civilinės saugos sistemos būklę.

Pasak komiteto pirmininko, 2012 metais šalies gyventojai daugiausia nepatogumų ir nuostolių patyrė dėl gamtinio pobūdžio ekstremaliųjų įvykių – pavojingų meteorologinių reiškinių, tokių kaip stiprus vėjas, lietus, škvalas ir jų sukeltų padarinių: apsemtų namų, gatvių, kelių, pažeistų elektros tiekimo linijų ar kitos padarytos turtinės žalos. Per 2012 metus tokių ekstremalių įvykių buvo fiksuota 19, o 2011 metais – 25.

„Po paskutinio gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemos patikrinimo paaiškėjo, kad perspėjimas yra labiau teorinis, nes nepakankamai gerai įgyvendintas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos projektas. Gyventojai apie gresiantį pavojų turėtų būti informuojami SMS žinutėmis, tačiau, kad tai įvyktų reikalingas išankstinis pačių gyventojų pasirengimas. Mobilūs telefonai turi būti atitinkamai sukonfigūruoti, o kaip tai padaryti visuomenė nebuvo gerai informuojama, be to, atlikti konfigūravimą gali ne kiekvienas eilinis vartotojas, tad jis informacijos apie gresiantį pavojų ir negautų, taigi ir nežinotų ką jam daryti ištikus nelaimei“, – sakė A. Paulauskas.

Savo rekomendacijas dėl civilinės saugos sistemos būklės komitetas institucijoms pateiks artimiausiu metu. Sprendžiant šios srities problemas būtini ir teisės aktų pakeitimai. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs