Skaičiuojama, kad tam iš kitų metų biudžeto reikėtų 8–10 mln. Lt. Tokius pinigus valstybė gali surasti, siekdama, kad neprapultų iki šiol į statybas investuoti pinigai, sakė specialų pasitarimą dėl Nacionalinio stadiono ateities pirmadienį sušaukęs Tėvynės sąjungos frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.
Norėjo pasiaiškinti
„Kol kas tai buvo pirmasis frakcijų atstovų, savivaldybės, Kultūros ir sporto departamento atstovų susitikimas šia tema, ir tai nėra tas formatas, kuris galėtų spręsti, ką toliau daryti, tačiau norėjome pasiaiškinti koks šio nacionalinio objekto likimas. Sprendimai dėl jo gali būti susiję su kitų metų biudžetu, todėl geriausia juos priimti anksčiau“, – „15min“ sakė pasitarimą surengęs J.Razma.
Anot jo, po pirmojo pasitarimo dar sunku pasakyti, ką reikės daryti su Nacionaliniu stadionu: užpilti žemėmis ir pamiršti, statyti toliau ar konservuoti esamas statybas kol ateis geresni laikai.
Tik Vyriausybės galvos skausmas?
Dabartinę Nacionalinio stadiono statybų padėtį parlamentarams pristatė pats Vilniaus meras Artūras Zuokas. Anot jo, Seimo nariams buvo pateiktos stadiono statybų kainos, jei projektą vystyti būtų nuspręsta kitąmet.
„Skaičiuojame, kad statyboms pabaigti reikėtų 340 mln. Lt, dar 60 mln. Lt reiktų infrastruktūrai sutvarkyti. Iš viso išeina 400 mln. Lt“, – skaičiavo A.Zuokas.
Vilniaus meras įsitikinęs: stadiono statybas turėtų finansuoti Vyriausybė, nes šis projektas paskelbtas nacionaliniu. „Pagal projektą, finansavimas turėtų būti tik Vyriausybės“, – pabrėžė A.Zuokas.
Planai pasikeitė
Pavasarį mero pavaduotojas Romas Adomavičius yra sakęs, kad Nacionaliniam stadionui būtų galima ieškoti tik privačių investuotojų lėšų, o galutinė objekto kaina gali siekti apie 350 mln. Lt. Dabar Vilniaus savivaldybė jau atsisakė planų ieškoti privataus investuotojo.
Pasak J.Razmos, susitikime atrodė, kad Vilnius apskritai atsiriboja nuo Nacionalinio stadiono statybų ir yra linkęs visus su šiuo projektu susijusius klausimus palikti spręsti tik Vyriausybei.
„Pasigedome aiškios A.Zuoko pozicijos. Savivaldybė aiškiai neišreiškė net nuomonės, ar tas stadionas išvis reikalingas. Atrodo, kad visą atsakomybę už projektą norima permesti Vyriausybei“, – sakė J.Razma.
Savivaldybė aiškiai neišreiškė net nuomonės, ar tas stadionas išvis reikalingas, – stebisi J.Razma. Nacionalinio stadiono statybos pradėtos dar 1987 m., o atgaivintos 2007-aisiais. Tačiau likus metams iki numatytos statybų pabaigos galutinai sustojo 2008 m. įstrigus projekto finansavimui bei Aukščiausiajam Teismui nusprendus, kad statybų sutartis su įmone „Veikmė“ yra niekinė. Šioms statyboms spėta išleisti iki 120 mln. Lt.
Siūlo konservuoti
Kultūros ir sporto departamento atstovai į susitikimą su Seimo nariais atėjo nešini konkrečiu siūlymu.
Departamentas suskaičiavo, kad geriausia būtų per kitus metus stadiono griaučius konservuoti išleidžiant 8–10 mln. Lt, o stadiono statybų imtis pasinaudojant ES parama naujajame etape, kuris prasidės 2014-aisiais.
„Faktas tas, kad apskritai nieko nedarant brangiau kainuotų vėliau atnaujinti statybas, nes laikui bėgant konstrukcijos dyla ir jas reikėtų perdaryti. Todėl racionalu būtų iš Privatizavimo fondo rasti lėšų statyboms konservuoti, kad nebūtų prarasti jau investuoti pinigai“, – Kultūros ir sporto departamento siūlymą palaikė J.Razma.
Anot jo, 2008-aisiais atnaujinus Nacionalinio stadiono statybas jų kaina ypač išaugo dėl to, kad statant „Akropolį“ konstrukcijos paprasčiausiai buvo užpiltos žeme. „Reikėtų pasimokyti iš praeities klaidų, kai dėl aplaidumo neprižiūrėjus pamatų vėliau statybų kaina išaugo“, – įsitikinęs parlamentaras.
Po dviejų savaičių Nacionalinio stadiono statybų likimas Seime bus aptariamas dar kartą. Tada turėtų paaiškėti, ar reiks prašyti Vyriausybės biudžete ieškoti papildomų 8–10 mln. Lt stadiono griaučiams konservuoti.
