Kai 2015 metais bankrutavo valstybei priklausančią vienintelę šalyje žiedinių lenktynių trasą prižiūrėjusi VšĮ „Nemuno žiedas“, vietoj jos, A.Samochino iniciatyva, įsteigta nauja įstaiga – „Nacionalinis žiedas“. Dalininkais tapo Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybės. Dalininkų balsai pasiskirstė atitinkamai 3, 1, 1. Nuo 2016 metų „Nacionalinis žiedas“ sulaukė daugiau kaip 300 tūkst. eurų investicijų, o tiksliau – 200 tūkst. eurų skyrė Kauno miesto, 135 tūkst. eurų – Kauno rajono savivaldybė, KKSD prisidėjo apie 15 tūkst. eurų suma.
15min primena, kad „Nemuno žiedo“ skandalą lydėjusių teismų maratono priešakyje atsidūrė ne vienus metus trasai vadovavusio Eduardo Jako pavardė. 2018 metų sausį dėl kaltinamojo ligos byla buvo nutraukta.
Kaltina automobilių sporto federaciją
A.Samochino teigimu, jau 2016 metais, sudarant pirmąją valstybės turto panaudos sutartį, neapsieita be nesklandumų – procesas užsitęsė, todėl valdininkų duris teko varstyti 4 mėnesius. Galiausiai KKSD su „Nacionaliniu žiedu“ sutartį pasirašė. Joje numatyta, kad turtu – techninio sporto šakų kompleksu – viešoji įstaiga galės neatlygintinai naudotis 3 metus, iki 2019-ųjų spalio 5 d.
Kaip 15min paaiškino pašnekovas, dėl galimybės sudaryti naują turto panaudos sutartį į tuometį KKSD jis kreipėsi 2018-ųjų gruodį, o vėliau – dar 7 kartus, 2 kartus klausimas keltas dalininkų susirinkimuose.
Praėjusių metų spalio 1 d. likviduoto KKSD atsakomybes perėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), o turtą – žiedinių lenktynių trasą – Lietuvos sporto centras (LSC). Verta paminėti, kad sprendimą dėl valstybės turto panaudos viešajai įstaigai, kurios bent vienas iš dalininkų yra valstybė, priima Vyriausybė.
Nors iki departamento uždarymo nauja sutartis nebuvo pasirašyta, lapkričio pradžioje „Nacionalinį žiedą“ pasiekė gera žinia – anot A.Samochino, ŠMSM pranešė, kad panauda bus sudaryta.
„Toliau planavome įprastus darbus, pasirašėme krūvą sutarčių ir praėjus 2 savaitėms, lapkričio 19 d., iš Lietuvos sporto centro gavome kaip iš giedro dangaus tokį laišką, kuriame rašoma, kad sutartis nepratęsiama ir draudžiama vykdyti veiklą. Pabaigoje toks kaip mažas saulės spindulėlis palikta galimybė nuomotis“, – pasakojo A.Samochinas.
Labiausiai 15min pašnekovas stebėjosi tuo, kad dviejų institucijų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Juk anksčiau ŠMSM žadėjo, kad nauja turto panaudos sutartis bus sudaryta. A.Samochinas taip pat svarstė, kodėl rašte iškart nenurodyta nuomos kaina. Tik vėliau jam pavyko išsiaiškinti, kad trasa viešajai įstaigai kas mėnesį atsieitų 2 tūkst. eurų.
Nors galiausiai sausio 15 d. Vyriausybė nutarė valstybės turto panaudos sutartį sudaryti, A.Samochino nuomone, procesas užtruko ne šiaip sau – prie to galėjo prisidėti kitos, savų interesų Kačerginės trasoje turinčios organizacijos. Visų pirma, anot 15min pašnekovo, į Vyriausybę dėl galimybės perimti techninio sporto kompleksą kreipėsi buvęs Seimo narys ir susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Tokius užmojus A.Samochinas vadina nesąmone: „Mano supratimu, taip būtų sukurta terpė tai pačiai kompanijai, kuri iki tol (iki įsikuriant „Nacionalinis žiedas“, – aut. past.) galimai savinosi valstybės lėšas ir tą darytų toliau. Toks planas, aišku, neišdegė, nes Konkurencijos taryba parašė, kad apie tai negali būti nė kalbos.“
Konkurencijos taryba sukritikavo ne tik LASF, bet ir „Nacionalinį žiedą“
A.Samochinas įsitikinęs, kad Kačerginės trasa turėtų tarnauti platesnei visuomenės daliai, ne vien techninio sporto bendruomenei: „Tuo ir patys užsiimam – organizuojam „Šeimų dieną“, „Kids GO Tech“ vasaros stovyklą, „Light On“ šviesų ir garso festivalį. Manau, kad galima organizuoti ne tik sporto, bet ir kultūros, ir panašius renginius, kurie padeda ne tik generuoti lėšas, bet ir kuria didelę pridėtinę vertę Kauno rajonui.“
Teisės valdyti turtą, kuris naudojamas ūkinei veiklai vykdyti, suteikimas neįvykdžius konkurencingos procedūros gali pažeisti įstatymą.
Konkurencijos taryba sukritikavo galimybę žiedinių lenktynių trasą perduoti ne tik federacijai, bet ir „Nacionaliniam žiedui“. Dar 2016-aisiais, prieš sudarant pirmąją valstybės turto panaudos sutartį, Konkurencijos tarybos pateiktose pastabose teigiama, kad nekilnojamo turto perdavimas gali daryti tiesioginį poveikį konkurencijai, privilegijuoti „Nacionalinį žiedą“ ir diskriminuoti kitus ūkio subjektus, teikiančius atitinkamas paslaugas. Be kita ko, pabrėžta, kad teisės valdyti turtą, kuris naudojamas ūkinei veiklai vykdyti, suteikimas neįvykdžius konkurencingos procedūros gali pažeisti įstatymą.
Labai panašiai Konkurencijos taryba pasisakė ir praėjusių metų gruodį, kai dėl galimybės sudaryti valstybės turto panaudos sutartį į Vyriausybę kreipėsi LASF: „Trasos perdavimas Federacijai pagal panaudos sutartį be konkurencingos procedūros, – teigiama vienoje iš pastabų, – gali daryti tiesioginį poveikį konkurencijai bei privilegijuoti Federaciją ir diskriminuoti kitus ūkio subjektus, teikiančius atitinkamas paslaugas, bei tokiu būdu pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.“
Pradėta ieškoti koncesininko
Kaip 15min teigė „Nacionalinio žiedo“ vadovas, jis atsižvelgė į Konkurencijos tarybos pastabas ir 2018 metų balandį su vienu Maljorkoje veikiančios lenktynių trasos vadovu pasirašė ketinimų protokolą dėl investicijų į Lietuvos žiedinių lenktynių trasos rekonstrukciją, tačiau realūs darbai taip ir neprasidėjo. Prabėgus metams Vyriausybėje svarstytos kelios trasos atnaujinimo alternatyvos, tačiau nuspręsta, kad tinkamiausias variantas – koncesiją inicijuoti valstybei, o tą atlikti pavesta dabartiniam Lietuvos sporto centrui.
15min kalbintas LSC vadovas Linas Tubelis paaiškino, kad koncesijos organizavimo procesas pradėtas. Planuojama, kad jis vyks apie 2 metus.
„Šiuo metu, – paaiškino jis, – yra paskirtas šio projekto vadovas, kartu su Centrine projektų valdymo agentūra sudarytas konkretus koncesijos organizavimo planas/grafikas bei paskelbtas viešasis konkursas investicinio projekto ir partnerystės klausimyno parengimui.“
Vyriausybės nutarime – komercinės veiklos draudimas
Gruodžio 6 dieną, VšĮ „Nacionalinis žiedas“ susirinkime, kuriame dalyvavo visi dalininkai, – ŠMSM, Kauno miesto bei rajono savivaldybės, – be kitų klausimų, buvo svarstoma ir žiedinių lenktynių trasos ateitis. Iš viso pateikti 3 variantai: turtą perduoti „Nacionaliniam žiedui“, LASF arba VšĮ „Plytinės kartodromas“. Tądien nutarta, kad ŠMSM parengs nutarimo projektą dėl panaudos sutarties sudarymo su A.Samochino vadovaujamu „Nacionaliniu žiedu“. Sausio 15 d. Vyriausybės posėdyje projektas patvirtintas bendru sutarimu.
Nutarime teigiama, kad nekilnojamas turtas įstaigai perduodamas 3 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, iki kol bus atrinktas koncesininkas bei sudaryta koncesijos sutartis. Dokumente įvardytas dar vienas svarbus kriterijus, „Nacionaliniam žiedui“ draudžiantis vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
Norėtų išsinuomoti Plytinės kartodromo trasą
„Nacionalinio žiedo“ vadovas, 15min paklaustas, ar tiesa, kad įstaiga norėtų perimti Vilniaus Plytinės kartodromo valdymą, atsakė teigiamai. Sausio viduryje trasą valdančiai įstaigai jis pateikė nuomos pasiūlymą. Už kartodromo trasą A.Samochinas pasiryžęs kas mėnesį mokėti 6 tūkst. eurų: „Mes turime informacijos, kad privati VšĮ, kuri priklauso buvusiam lenktynininkui Dariui Jonušiui, nuomojasi tą kartodromą už 3 tūkst. eurų per mėnesį. Mano turimomis žiniomis, daugybę metų tas asmuo kartodromą nuomojosi iš viso turbūt už 1 tūkst. eurų, kas, mano galva, yra absoliučiai ne rinkos kaina.“
Niekaip nevertinu. Bet kuris Lietuvos pilietis gali reikšti savo nuomones ir norus.
VšĮ „Plytinės kartodromas“ direktorius D.Jonušis 15min paklaustas, kaip tokius ketinimus vertina, atsakė: „Niekaip nevertinu. Bet kuris Lietuvos pilietis gali reikšti savo nuomones ir norus. Mano asmenine nuomone, tas ponas (A.Samochinas) jau „nuskandino“ vieną objektą – Nemuno žiedo trasą. Beveik per devynis šio objekto vadovavimo metus tik „siurbė“ valstybės ar steigėjų dotacijas, o jos niekaip neatsispindėjo Nemuno žiedo trasos pagerinime. Taip pat „nubaidyti“ (ir ne vieną kartą) visi galimi užsienio investuotojai, kurie jau seniai galėjo šią Nemuno žiedo trasą padaryti moderniu autosporto kompleksu. Susidaro įspūdis, kad ir nenorima, kad Nemuno žiedo trasa būtų autosporto kompleksu, gal paprasčiausiai tai jo (p. A.Samochino) darbas dėl žemės sklypų namams, kitaip jo veiklą būtų sunku paaiškinti?“
Gruodžio pradžioje vykusiame „Nacionalinio žiedo“ susirinkime svarstyta galimybė objektą perduoti „Plytinės kartodromui“, todėl 15min pasiteiravo, ar įstaiga kreipėsi dėl galimybės sudaryti Nemuno žiedo lenktynių trasos panaudos sutartį, tačiau D.Jonušis atsakė neigiamai.
A.Samochino teigimu, abiem viešosioms įstaigoms – ir „Plytinės kartodromui“, ir vienai iš jos dalininkių „Promo kartui“ – vadovauja tas pats asmuo, todėl 15min D.Jonušio paprašė paaiškinti, kaip jis susijęs su pastarąja. „VŠĮ „Promo kartas“ įsteigta 1999 metais. Steigėjas – Darius Jonušis“, – atsakė pašnekovas ir pridūrė, kad tai vieši duomenys, skelbiami ir VĮ „Registrų centras“.
„Ne. Netiesa. Visiškas prasimanymas“, – sakė D.Jonušis, paklaustas, ar tiesa, kad Plytinės kartodromo trasa nuomojama už 3, o anksčiau – 1 tūkst. eurų.
Vidaus audito išvadose – siūlymas atleisti
Pokalbio su 15min žurnaliste metu A.Samochinas paminėjo 2019-ųjų liepą įstaigoje atliktą vidaus auditą, tačiau šio įvykio nesureikšmino. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė auditoriams užkliuvusį atvejį, kai už srutų išvežimą teko atsiskaityti grynaisiais pinigais – darbus atlikusiai mažajai bendrijai, išrašius pinigų priėmimo kvitą, sumokėta 50 eurų. „Nacionalinio žiedo“ vadovas atviravo, kad tąsyk atsiskaityti kitaip nebuvo galimybės – darbininkas nurodė, kad atsiskaitymų pavedimu nepriima. A.Samochino teigimu, nedidelių klaidų išties būta, tačiau rimtų priekaištų auditoriai esą nepateikė.
Vis dėlto, ne vien srutų išvežimas patraukė tuomečio KKSD auditorių dėmesį. Pokalbio metu įstaigos vadovas nė neužsiminė, kad audito išvadoje siūloma jį atleisti iš pareigų.
Neužtikrintos sąlygos skaidriai įstaigos veiklai vykdyti.
„Įstaigoje vyraujantis vadovavimo stilius, vadovo požiūris į finansų valdymą ir kontrolę, paslaugų sutarčių sudarymo ypatumai, paslaugų pirkimai ir kt. leidžia daryti išvadą, kad Įstaigoje neužtikrintos sąlygos skaidriai įstaigos veiklai vykdyti. Pagrindinės pareigos ir atsakomybės įstaigoje turi būti paskirstytos, siekiant sumažinti klaidų ir įvairių neteisėtų veiksmų atsiradimo tikimybę.
„Nacionaliniame žiede“ viską sprendžia Įstaigos vadovas, o nustatyti dalykai atskleidžia, kad klaidų, neatitikimų, teisės aktų pažeidimų, neekonomiškumo pavyzdžių yra daug. Siūlau viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“ visuotiniam dalininkų susirinkimui apsvarstyti vidaus audito išvadas ir spręsti klausimą dėl: 1. Įstaigos direktoriui neteisėtai išmokėtų pinigų už darbą poilsio bei šventinėmis dienomis sugrąžinimo (dokumente rašoma, kad 2018 m. prie atlyginimo vadovui buvo priskaityta 3911,92 eurų už darbą poilsio ir savaitgalio dienomis, nors Darbo kodekse toks apmokėjimas nenumatytas, – aut. past.) 2. VšĮ „Nacionalinis žiedas“ direktoriaus atšaukimo iš užimamų pareigų“, – rašoma vidaus audito išvadoje.
Vadovą siekia atleisti?
Paprašytas pakomentuoti vidaus audito išvadas, A.Samochinas teigė, kad siūlydama atleisti direktorių auditorė viršijo savo įgaliojimus. 15min pašnekovas pabrėžė, kad į išsakytas pastabas „Nacionalinis žiedas“ pateikė argumentuotus atsakymus, bet į juos nė nebuvo atsižvelgta.
„Aš galvoju, – sakė jis, – kad buvo vykdomas užsakymas, kadangi iki tol buvo daug bandymų mane atleisti iš užimamų pareigų ir kitokių su tuo susijusių dalykų, tai aš manau, kad tai buvo tiesiog desperatiškas bandymas rasti kažką tokio labai jau kompromituojančio, kad mane būtų galima atleisti.“
Beje, „Nacionalinio žiedo“ vadovas atkreipė dėmesį, kad dalininkų susirinkime išvados jau buvo svarstytos ir atmestos. A.Samochinas neabejoja, kad, nepaisant to, prie vidaus audito ataskaitos, siekiant atleisti jį iš pareigų, bus grįžtama dar kartą.
Iš dalininkų traukiasi Kauno savivaldybė
Kaip šią situaciją vertina VšĮ „Nacionalinis žiedas“ dalininkai? 15min kalbintas Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas vidaus audito ataskaitos išvadų nekomentavo, tačiau atskleidė, kad artimiausiame dalininkų susirinkime ketina pranešti apie pasitraukimą.
Kauno savivaldybė – vienintelė iš viešosios įstaigos dalininkų yra pilnai įvykdžiusi savo įsipareigojimus.
„Kauno savivaldybė – vienintelė iš viešosios įstaigos dalininkų yra pilnai įvykdžiusi savo įsipareigojimus. Kaunas „Nacionaliniam žiedui“ yra skyręs 200 tūkst. eurų. Lėšos skirtos lenktynių trasos infrastruktūros gerinimui ir jos saugumui užtikrinti. Deja, nematome jokio kitų dalininkų postūmio bei iniciatyvos modernizuojant lenktynių trasą, trūksta elementarios jų atsakomybės. Todėl manome, jog tikslingiausia VšĮ „Nacionalinis žiedas“ veiklą koncentruoti vienose rankose. Taigi, artimiausiu metu dalininkų susirinkime ketiname pranešti apie Kauno miesto savivaldybės pasitraukimą“, – teigė V.Šiliauskas.
Kauno rajono savivaldybei viskas gerai
Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė patvirtino, kad yra susipažinęs su VšĮ „Nacionalinis žiedas“ vidaus audito ataskaita ir jai nepritarė. Vedėjo nuomone, šiurkščių pažeidimų direktoriaus A.Samochino darbe nebuvo. Anot jo, vadovas mėgino optimizuoti įstaigos veiklą, organizavo nemažai renginių, stengėsi rasti investuotojų trasai rekonstruoti.
Šiurkščių pažeidimų direktoriaus A.Samochino darbe nebuvo.
15min paklausus, ar savivaldybė pritaria auditorių pasiūlymui dalininkų susitarime spręsti klausimą dėl įstaigos direktoriui neteisėtai išmokėtų pinigų už darbą poilsio ir švenčių dienomis sugrąžinimo, mero patarėjas Edmundas Mališauskas paaiškino, kad už darbą turi būti apmokama įstatymų nustatyta tvarka. Pasak jo, „Nacionalinio žiedo“ vadovas dalininkams šiuo klausimu yra pateikęs paaiškinimą, bet jeigu pinigai sumokėti neteisėtai, jie turi būti sugrąžinti, tačiau tam reikia objektyvaus teisinio įvertinimo.
„Direktoriaus tinkamumą eiti pareigas turi nuspręsti viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas“, – į klausimą, ar pritaria A.Samochino atleidimui, atsakė jis.
Anot E.Mališausko, vienas iš svarbiausių VšĮ „Nacionalinis žiedas“ uždavinių buvo surasti investuotoją, kuris galėtų rekonstruoti lenktynių trasą. Jo teigimu, tai suprasdama Kauno rajono savivaldybė skyrė 135 tūkst. eurų techniniam trasos projektui parengti, taip pat mažesniems trasos tobulinimo darbams. Be to, kaip paaiškino pašnekovas, savivaldybė yra parengusi Gaižinėlių kaimo Nemuno gatvės rekonstrukcijos projektą (kaina – 6 231 Eur.). Anot jo, projekto įgyvendinimas iš viso atsieis 927 tūkst. eurų.
„Kauno rajono savivaldybė remia „Nemuno žiede“ vykstančius renginius visuomenei. Pavyzdžiui, šių metų birželio 8 d. čia vyko Kariuomenės ir visuomenės diena „Karo logistų proveržis 2019“, kurią surengė LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Kauno rajono savivaldybė ir „Nacionalinis žiedas“, – sakė jis.
Sprendimas užtruko dėl biurokratinių priežasčių
Apie užtrukusį valstybės turto panaudos sutarties sudarymą 15min pasiteiravo ir svarbiausio, sprendžiamąjį balsą turinčio dalininko – ŠMSM. Ministerijos teigimu, likviduoto KKSD turtas buvo perduodamas Lietuvos sporto centrui (LSC) ir tik įregistravus turtą naujam patikėtiniui buvo galima priimti sprendimus dėl turto perdavimo panaudos pagrindais.
„Teisinis pagrindas vertinti veiklą atsirado tik tada, kai buvo priimtas sprendimas ministerijai perduoti įgyvendinti dalininko teises. Todėl pirmiausia bus susipažįstama su dokumentais ir tik tada bus galima vertinti ir veiklą, ir rezultatus“, – 15min paklausus apie „Nacionalinio žiedo“ veiklos vertinimą nurodė ŠMSM.
Dėl komercinių renginių kenčia sportininkai?
15min kalbintas LASF vadovas S.Girdauskas, išgirdęs jam adresuotus „Nacionalinio žiedo“ direktoriaus kaltinimus, pateikė kitokią versiją. Anot jo, sprendimas dėl panaudos sutarties užtruko dėl paprastos priežasties – pokyčių institucijose: „Aš manau, kad čia labai visi aiškiai supranta, kas seka visus tuos įvykius. Vyriausybė nusprendė visą sportą perduoti Švietimo ministerijai – KKSD naikinimas užėmė visą vasarą ir tai sutapo su sutarties pasibaigimu, įstaiga liko be šeimininko. Kol jos niekas nevaldė, nebuvo ir Vyriausybės nutarimo, todėl tas laikotarpis ir užsitęsė.“
Paklaustas apie LASF ir „Nacionalinio žiedo“ santykius S.Girdauskas pasakojo, kad žiedo bendruomenė – profesionalūs sportininkai ir mėgėjai – nėra patenkinti nei įstaigai vadovaujančio A.Samochino veikla, nei požiūriu. Pašnekovas priminė, kad praėjusių metų lapkritį daugiau kaip tūkstantis žmonių pasirašė peticiją dėl netinkamo trasos valdymo. Anot jo, trasą valdančios įstaigos vadovas vengia ieškoti bendros kalbos.
15min S.Girdauskas atskleidė, kad šiuo metu, KKSD teises perėmus ministerijai, o Kauno savivaldybei pareiškus apie pasitraukimą, tiek jo vadovaujama automobilių, tiek ir motociklų sporto federacijos galėtų tapti „Nacionalinio žiedo“ dalininkais.
Kritikos „Nacionalinis žiedas“ sulaukė ir dėl organizuojamų komercinių renginių. Kaip 15min sakė LASF generalinis sekretorius Tadas Vasiliauskas, nors žiedinių lenktynių trasa, visų pirma, yra sporto objektas, pasitaiko, kad prioritetas suteikiamas ne čempionatams, o komerciniams renginiams.