Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Nemuno kraštovaizdžio draustinyje, prie Merkinės iškilo vienas aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų. Jo aukštis – 26 metrai. Iš paukščio skrydžio atsiveria Nemuno slėnis, Merkinės miestelio panorama.
„Šitam bokštui rinkome pačią gražiausią vietą – tai Merkinės apylinkės. Bokštas nors ir metalinis, tačiau įsiliejo į tą medyną, jis yra taip sukonstruotas, kad jo kolonos yra nulaibėję, kaip medžių kamienai, nudažyti tos pačios spalvos, aikštelės padarytos kaip medžių lajos“, – pasakojo Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.
Bokštas nors ir metalinis, tačiau įsiliejo į tą medyną, jis yra taip sukonstruotas, kad jo kolonos yra nulaibėję, kaip medžių kamienai, nudažyti tos pačios spalvos, aikštelės padarytos kaip medžių lajos, – pasakojo Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.
„Merkinė visai Lietuvai yra žinoma ir garsi piliakalniu, nuo kurio atsiveria vienas gražiausių Lietuvos kraštovaizdžių Merkio ir Nemuno santaka, reikia nepamiršti, kad Merkinė apskritai stovi unikalioje vietoje – čia suteka keturios upės – Nemunas, Merkys , Stangė ir Strauja“, – kalbėjo Merkinės lankytojų centro vedėjas Algimantas Černiauskas.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad ant Merkinės piliakalnio stovėjo viena stipriausių Rytų Europoje XIV amžiaus tvirtovių, o Merkinei daugiausiai privilegijų yra suteikęs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislavas Vaza – jis čia ir miręs.
„Merkinė LDK laikais buvo vienas svarbiausių Lietuvos miestų, kur skambėjo keturių mūrinių bažnyčių varpai, dviejuose vienuolynuose vienuoliai perrašinėjo šventąsias ir mokslo knygas, o rūmuose šoko gražiausios Lietuvos ir Europos moterys“, – tikino A. Černiauskas.
Turistai mielai lanko Merkinės kryžių kalną-memorialą, pastatytą visuomenės lėšomis. Jis skirtas Lietuvos partizanams, žuvusiems pokario metais.
