Tai nutiko spalio 6-osios naktį. PLJS ir Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo puslapius feisbuke administruojantys žmonės gavo pranešimus, kad masiškai bandoma prisijungti prie jų asmeninių paskyrų.
„Ryte visi administratoriai pamatėme, kad puslapių publikavimas buvo laikinai sustabdytas. Pradžioje nesupratau, kas vyksta. Tik vėliau pamačiau, kad sustabdyti netgi tie puslapiai, kurie neturi nieko bendro su PLJS“, – 15min sakė Ieva Davydenko, kuri yra PLJS atstovė Lietuvoje.
Organizacijos puslapį feisbuke administruoja 6 skirtingi žmonės. Visi gavo pranešimus, kad bandoma prisijungti prie asmeninių paskyrų.
Buvo tikimasi, kad tai tik laikinas nesklandumas, tačiau ir po kelių dienų PLJS puslapiai nebuvo įjungti.
„Prieš rinkimus norėjome paskatinti užsienyje gyvenančius lietuvius ateiti balsuoti, bet supratome, kad nebegalime skleisti jokios žinios“, – sakė I.Davydenko.
Prieš rinkimus norėjome paskatinti užsienyje gyvenančius lietuvius ateiti balsuoti, bet supratome, kad nebegalime skleisti jokios žinios, – sakė I.Davydenko.
Šiuo metu PLJS bando susisiekti su „Facebook“ administracija ir išsiaiškinti, kaip galima atkurti organizacijos puslapius.
„Kelias savaites bandėme susisiekti su „Facebook“ administracija, bet nepavyko, – kalbėjo I.Davydenko. – Suradome lietuvį, kuris dirba „Facebook“, tai bandome pagalbos ieškoti per jį.“
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo puslapis feisbuke turėjo 10 624 gerbėjus, o PLJS – 2 680.
Jungėsi iš Donecko ir Luhansko
Po šio incidento PLJS atstovai pastebėjo, kad į jų interneto svetainę buvo užklydę keli tūkstančiai žmonių iš Ukrainos, daugiausia – iš Rusijos separatistų kontroliuojamo Donbaso regiono.
Pagal statistiką, nuo 2016 metų birželio 1-osios iki rugpjūčio 1-osios į internetinį puslapį pljs.lt tiesiogiai atėjo maždaug 45 tūkst. vartotojų. Dauguma jų iš Lietuvos. Tuo metu vyko Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo reklaminė kampanija, tad šis skaičius nenustebino.
„Tik tada pamatėme, kad į mūsų svetainę nuolat ateidavo vartotojų iš Kijevo, Donecko ir Luhansko sričių. Įdomiausiai, kad jie į mūsų puslapį ateidavo ne per „Google“ paieškos sistemą, bet tiesiogiai“, – pasakojo I.Davydenko.
PLJS atstovai sako, kad anksčiau šios tendencijos nepastebėjo, nes interneto svetainė nebuvo nulaužta, užfiksuoti tik nežymūs turinio valdymo sistemos sutrikimai.
„Ruošiamės peržiūrėti ir išvalyti visus savo kompiuterius“, – kalbėjo I.Davydenko.
PLJS atstovai mano, kad tai susiję su vasarą įvykusiu Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimu, kuriame savo pranešimą skaitė Ukrainos karo didvyrė N.Savčenko.
„Turbūt per didelis sutapimas, kad tiek prisijungimų būtent iš tų Ukrainos regionų“, – sakė I.Davydenko.
Atakavo ir demokratų paskyras
15min žiniomis, tomis dienomis atakas patyrė Lietuvoje įsikūrę Rusijos ir Baltarusijos opozicionieriai. Sudėtinga tiksliai pasakyti į kelių žmonių paskyras socialiniuose tinkluose buvo bandoma įsilaužti, tačiau jų gali būti kelios dešimtys.
„Visokio pobūdžio atakos tiek prieš baltarusių, tiek prieš rusų demokratus ir pilietinės visuomenės atstovus vyksta nuolat. Ypač tai suintensyvėja prieš tam tikrus didesnius politinius ar pilietinius įvykius. Pavyzdžiui, rinkimus, minėjimus ar protesto akcijas“, – 15min sakė politologas Vytis Jurkonis, palaikantis ryšius su pilietinės visuomenės atstovais bei demokratais iš Rusijos ir Baltarusijos.
Jis priminė, kad rugsėjo mėnesį vyko rinkimai į Baltarusijos parlamentą ir Rusijos Dūmą, tad buvo tikimasi didesnio programišių dėmesio.
„Daugeliui aktyvistų šiame regione tokie veiksmai nėra naujiena. Nuolat bandoma įsilaužti į jų paskyras, blokuojamos interneto svetainės, pavagiamos socialinių tinklų ir elektroninių paštų paskyros. Todėl jie yra atsargesni ir stengiasi patys naudotis saugesnėmis komunikacijos priemonėmis“, – kalbėjo politologas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Įtariama, kad LRT televizija patyrė kibernetinę ataką
