Konkursas į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas buvo surengtas gerokai anksčiau laiko – 2016 metų rugsėjį, kai ministro poste dar dirbo „darbiečių“ deleguotas Šarūnas Birutis.
G.Kėvišas nekomentuoja
G.Kėvišas pareigas eina pagal dar anksčiau laimėtą konkursą, o jo kadencija turėtų baigtis liepos mėnesį.
Ministrės L.Ruokytės-Jonsson sprendimo G.Kėvišas 15min komentuoti nepanoro: „Sprendimo nežinau, tik nuogirdas žinau. Ir aš to sprendimo tikrai nekomentuosiu. Tegu ministrė komentuoja, aš tai manau, kad man čia nėra ko komentuoti.“
Jis dar negalėjo pasakyti, ką darys – ar skųs sprendimą, nuspręs tik jį gavęs.
„Bet dabar aš turiu sutartį, pasirašytą ministro Š.Biručio, ir viskas (...) Sutartis pasirašyta su manim, tai kas čia ką gali anuliuoti ir kas čia ką gali keisti man nežinant, šito nežinau“, – sakė jis.
Anot G.Kėvišo, Š.Biručio įsakymu naujoji jo kadencija turi prasidėti liepos 17 dieną, tokia data nurodyta ir su juo pasirašytoje sutartyje. Teatro vadovo kadencijos trukmė yra penkeri metai.
Komisija buvo šališka?
Ministerijos komisija, tyrusi galimą konkurso narių šališkumą, nustatė, jog kai kurie atrankos komisijos nariai konkurso metu buvo susiję su vienu iš pretendentų kolegialiais santykiais.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų įstatymą, komisijos nariai, susiję su vienu iš pretendentų darbiniais santykiais, privalo juos deklaruoti, taip pat nusišalinti nuo klausimų, kuriuose gali iškilti interesų konfliktas. Nustatyta, jog tai nebuvo padaryta.
BNS žiniomis, konkurso vertinimo komisijos keli nariai buvo susiję su viešąja įstaiga „Vilniaus festivaliai“. Tuo metu konkursą laimėjęs ir dar penkerių metų kadenciją užsitikrinęs G.Kėvišas, kaip nurodoma jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, vadovauja „Vilniaus festivalių“ kultūros padaliniui.
Sąsajos per „Vilniaus festivalius“
Atrankos komisijai į teatro vadovo pareigas vadovavo tuometis kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis. Joje taip pat buvo tuometinė kultūros viceministrė Patricija Poderytė, ministerijos darbuotojos Eglė Saudargaitė ir Gintarė Bertrauskienė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) vadovas Martynas Budraitis, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas dirigentas Donatas Katkus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė Judita Žukienė.
M.Budraitį ir D.Katkų su G.Kėvišu sieja Vilniaus savivaldybės įsteigta organizacija „Vilniaus festivaliai“. Ši viešoji įstaiga vienija didžiausius sostinėje vykstančius kultūros ir meno festivalius, koordinuoja, organizuoja jų įgyvendinimą bei skirsto paramą įvairių sričių sostinės meno renginiams.
BNS turimas „Vilniaus festivalių“ darbuotojų sąrašas rodo, kad M.Budraitis viešojoje įstaigoje dirba puse etato kaip tarptautinio Vilniaus teatro festivalio „Sirenos“ direktorius. Pats G.Kėvišas savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodo, kad vadovauja „Vilniaus festivalių“ kultūros padaliniui. Iš darbuotojų sąrašo matyt, kad LNOBT generalinis direktorius puse etato „Vilniaus festivaliuose“ dirba kaip panašaus pavadinimo klasikinės muzikos renginio „Vilniaus festivalis“ vadovas.
Kristupo vasaros festivalio meno vadovas D.Katkus „Vilniaus festivaliuose“ tiesiogiai nedirba, čia puse etato darbuojasi šio renginio direktorius Kazimieras Murauskas.
Kultūros ministerija nustatė, kad 2016 metais būdami LNOBT vadovo konkurso vertinimo komisijos nariais D.Katkus ir M.Budraitis nenusišalino spręsdami klausimą dėl G.Kėvišo vertinimo. Kaip sunkinančią aplinkybę ministerija įvardija tai, kad būtent pretendentas, dėl kurio ir iškilo interesų konfliktas, ir buvo paskelbtas konkurso nugalėtoju.
Jis dirba prie vieno festivalio, aš prie kito. Nei mes susitinkame, nei mes bendraujame, nei turime kažkokių darbinių santykių.
Komisija taip pat nustatė, kad G.Kėvišo programoje buvo siūlomas glaudesnis bendradarbiavimas tarp LNOBT ir „Vilniaus festivalių“.
M.Budraitis BNS teigė, kad dirbdami „Vilniaus festivaliuose“ jie su G.Kėvišu nesusitinka.
„Jis dirba prie vieno festivalio, aš prie kito. Nei mes susitinkame, nei mes bendraujame, nei turime kažkokių darbinių santykių“, – sakė kultūros veikėjas.
Jis sakė, kad balsuodamas dėl G.Kėvišo galėjo supainioti interesus, tačiau pats to tuomet nesuprato. Tačiau, pasak M.Budraičio, apie įstatymo pažeidimo grėsmę jį turėjo informuoti konkursą organizavusi Kultūros ministerija: „Aš negalėčiau jums dabar tiksliai pasakyti, (ar pažeidžiau interesus). Čia reikėtų paklausti teisininkų“.
D.Katkus BNS tvirtino nežinojęs, kad G.Kėvišas „Vilniaus festivaliuose“ dirba kultūros padalinio vadovu ir teigė darbinių santykių su juo neturintis.
Jis sakė, kad pernai G.Kėvišą atrankoje palaikė, nes jis buvo objektyviai geriausias kandidatas.
„Visi kiti atrodė beviltiškai, palyginus su Kėvišu. Natūralu, kad Kėvišas buvo aukščiausia klasė“, – teigė D.Katkus.
2016 metų rugsėjį į LNOBT vadovus be G.Kėvišo pretendavo dar vienas kandidatas – kultūros veikėjas Juozas Koreiva.
„Vilniaus festivalių“ direktorius Remigijus Merkelys BNS teigė, kad viešoji įstaiga 2017-aisiais iš Vilniaus savivaldybės gauna per 300 tūkst. eurų, iš jų išmokami atlyginimai, nuomojamos patalpos, taip pat skirstoma parama festivaliams. Jo teigimu, kiekvienas iš 10-ies sostinės festivalių, kurių atstovai dirba įstaigoje, šiemet gaus po 16 tūkst. eurų, įskaitant ir G.Kėvišo, D.Katkaus bei M.Budraičio atstovaujamus renginius.
Anot R.Merkelio, „Vilniaus festivaliuose“ sugeneruojama parama sostinės renginiams yra nedidelė, o didžiąją dalį paramos sutraukia patys festivalių atstovai. Jis aiškina, kad esminis dalykas, dėl ko festivaliai jungiasi į vieną organizaciją, yra bendra vadyba ir bendravimas tarpusavyje.
„Yra bendri vadybiniai tam tikri dalykai, perduodamos patirtys, derinamos programos, kad nesidubliuotų. Yra daug aspektų, kurie iš principo yra jungiantys“, – sakė „Vilniaus festivalių“ vadovas.
Anot jo, festivalių atstovai vieni kitus pažįsta, tačiau negalėjo pasakyti, ar turi tiesioginių darbinių kontaktų.
Š.Birutis: „Lietuva maža“
Kita komisija, tyrusi konkurso į LNOBT vadovo pareigas organizavimo procesą, nustatė, jog konkurso organizatoriai neužtikrino, kad būtų laikomasi konkursų tvarkos aprašo nuostatų, reikalaujančių, kad atrankos komisijos nariai būtų nešališki. Tyrimo metu konstatuota, jog nesama jokių atrankos komisijos narių nešališkumą užtikrinančių dokumentų bei komisijos posėdžio protokolo, o priimant į darbą naują vadovą remtasi tik konkurso balsavimo rezultatų lentele.
Atrankos komisijos pirmininkas, buvęs kultūros ministras Š.Birutis BNS sakė nežinojęs, kad D.Katkus ir M.Budraitis per „Vilniaus festivalius“ yra susiję su G.Kėvišu.
„Sudarėme komisiją, kur būtų ne tik Kultūros ministerijos darbuotojai, bet ir visuomenėje autoritetą turintys veikėjai kaip D.Katkus ar M.Budraitis“, – teigė eksministras.
„Darėme taip, kad konkursas būtų toks skaidrus, kokio nebuvo per 26 metus. Aišku, aš suprantu, kad užduotis dabar yra surasti teisinių kabliukų ir tie kabliukai buvo rasti. Bet kaip teisininkas pasakysiu, kad čia yra pavojingas kelias, nes tai yra ne teisinis, o politinis kelias“, – pridūrė jis.
Š.Birutis sakė, kad komisijos nariai turėjo patys deklaruoti, jeigu jie kaip nors buvo susiję su G.Kėvišu, nes ministras negali žinoti detalios informacijos apie kiekvieną asmenį.
„Tada reikėtų panaikinti visų įstaigų vadovų konkursus, nes visada keli nariai bus susiję su kandidatais. Lietuva maža“, – kalbėjo buvęs ministras.
Priimant sprendimą dėl konkurso rezultatų naikinimo atsižvelgta ir į Valstybinės darbo inspekcijos išvadą, kad viešojo konkurso paskelbimas likus daugiau nei vieneriems metams iki darbo sutarties pradžios gali būti kvestionuojamas kaip pažeidžiantis sąžiningumo ir protingumo principus.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. Sutartį pasirašė ne teatro direktorius G.Kėvišas, bet jo pavaduotojas, tačiau G. Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti.
Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.
G.Kėvišą iš pareigų trauktis ragino šalies vadovai, kultūros ministrė.
Buvęs kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis naują LNOBT vadovo konkursą iki dabartinės G. Kėvišo kadencijos pabaigos – šių metų liepos 15 osios – likus metams. Laimėjęs šį konkursą pernai rugsėjį G.Kėvišas užsitikrino galimybę teatrui vadovauti dar vieną kadenciją.
Vyriausybė prieš dvi savaites papildė teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų skyrimo tvarkos aprašą, nustatydama, kad konkursai gali vykti ne anksčiau nei prieš 4 ir ne vėliau nei prieš 2 mėnesius iki pasibaigs esamo vadovo darbo sutartis.
