Artėjant Seimo rinkimams,15min siūlo interviu su didžiausių politinių partijų vadovais ir rinkiminių sąrašų lyderiais ciklą „Už ką balsuoti?“.
Su R.Karbauskiu susitikome Naisiuose prieš liepos 10 dieną vykusį LVŽS tarybos posėdį.
Šiandien publikuojame pirmąją interviu su R.Karbauskiu dalį.
Apie tai, ką politikas mano apie politines aktualijas, artėjančius rinkimus, skaitykite pirmadienio rytą.
Naisių fenomenas
– Pastarieji LVŽS susibūrimai rengiami Naisiuose. Neabejotinai šis miestelis yra siejamas ir su jumis. Galbūt jo įvaizdis – kaip tokio sutvarkyto, tvarkingo – prisidėjo ir prie „valstiečių“ sėkmės Seimo rinkimuose. Mat kai kas gal manė, kad jeigu ponas R.Karbauskis sutvarkė Naisius, gali susitvarkyti, padaryti tvarką ir Lietuvoje.
Tačiau kai kurie mokslininkai – čia, beje, ir atlikę tyrimą buvo, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė, padarė tokią išvadą, kad Naisiai yra savotiškai įkalinti, tapę žmogaus vardu Ramūnas, kuris čia kažkokius projektus vykdo, kaip tame straipsnyje teigiama, įkaitais.
Kai kas gal gali išvesti net kažkokių paralelių ir su dabar bendra situacija šalyje. Kaip jūs visa tai vertintumėte?
– Tai pirmiausia mokslininkai mokslininkams nelygu. Aišku, jūs paminėjote konkrečią mokslininkę. Žinant jos politines pažiūras, tai abejonių nekyla, kokios jos išvados yra ir kur buvo ta publikacija paskelbta.
Bet yra ir kitų mokslininkų, kurie važiuoja, mato, žiūri.
Aš vertinčiau paprasčiausiai, kad reikia klausti žmonių. Ir kadangi Naisių bendruomenėje labai daugėja vaikų, daugėja šeimų, jaunos šeimos kraustosi į Naisius, vadinasi, nėra taip blogai čia gyventi.
Bet esmė yra ne tai, kad Naisiai tokie, o tai, kad galima iš nieko padaryti viską.
Mes neturėjome čia nei kalvų, nei ežerų, nei nieko. Viską iškasėme, viską supylėme. Bet dirbo žmonės patys.
Ir kada čia mes vaikštome, ir svečiai, turistai – jų labai daug, šimtai tūkstančių per metus atvažiuoja į Naisius, tai jie mato tą tvarką ir iš tikrųjų kyla klausimas: o kas čia, kaip čia ta tvarka palaikoma? Šiukšlių nėra.
Bet, pasakysiu viena, kad mūsų žmonės tikrai yra labai tvarkingi. Kada jie mato tvarkingą aplinką, jie nieko nemeta toje aplinkoje.
Stovi, pavyzdžiui, skulptūros – jos jau stovi čia septynerius metus Baltų dievų muziejuje – ir nėra nė vienos pažeistos. Nė vienos subraižytos, nė vienos kažkaip vandalų paliestos. Tiesiog žmonės supranta, tausojama tai yra.
Mūsų vaikai, Naisių vaikai, rūpinasi ta aplinka.
Ir aš esu kažkada minėjęs, kad mūsų Naisių mokykloje nėra nė vieno rūkančio vaiko, nė vieno alkoholį vartojančio vaiko. Alkoholis, sakykime, ankstoka, bet rūkantis – tai dažnai vaikai rūko.
Ir reikia pasakyti, kad tai nėra joks bizūnas, tai nėra kokio nors vieno žmogaus įtaka, tai nėra nurodymas. Tiesiog toks yra bendruomenės gyvenimas.
Ir reikia pasakyti, kad tai nėra joks bizūnas, tai nėra kokio nors vieno žmogaus įtaka, tai nėra nurodymas. Tiesiog toks yra bendruomenės gyvenimas.
– Bet jeigu čia taip bendruomenė gerai gyvena ir taip viskas iš tiesų gražu, kodėl jūs pats čia negyvenate? Turite namus Kaune. Kodėl čia nesate apsistojęs?
– Jūs pabandykite įsivaizduoti, jeigu aš dabar gyvenčiau čia fiziškai, kiek aš toli turėčiau važiuoti į Vilnių dirbti savo darbo, gerokai toliau negu dabar, kai aš gyvenu šalia Kauno.
Aš išvažiavau, kai stojau į aukštąją mokyklą – tai yra į Žemės ūkio universitetą. Tada išvažiavau.
Čia liko mano dvasia. Kaip ir mes visi, – ir jūs turite savo gimtinę, kur tikriausiai yra jūsų jausmai. Tie, kurie iš vaikystės yra.
Nežinau, jūs mieste ar kaime gimusi. Bet jeigu būtumėte gimusi kaime, jūs mane suprastumėte.
Tai yra čia atvažiuoji dėl to, kad čia esi, čia užaugai, čia visi žmonės tave pažįsta, tu juos pažįsti, tu džiaugiesi jais.
Ir man buvo labai malonu savo gimtą kaimą padėti sutvarkyti taip, kad jis galėtų būti pavyzdžiu kitiems.
Įvardijo, kas jam yra religija
– Iš tiesų labai daug baltiškos kultūros akcentų čia. Baltų žolynų muziejus – mes ką tik jame pasivaikščiojome, taip pat yra Baltų dievų skulptūrų parkas, Baltų arena.
Tačiau jūsų partija bent jau skelbia, kad vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis. Tai kaip visa tai tarpusavyje dera ir kur jūs save matote šitame diapazone tarp pagonybės ir krikščioniškų vertybių? Juolab kad jūs pats, beje, esate užfiksuotas nuotraukose dėvintis baltiško stiliaus aprangą.
– O jūs niekada tautinių drabužių nedėvėjote?
– Tautinius – taip, bet ne pagoniškus.
– Tautiniai mūsų rūbai yra maždaug XVII–XVIII amžiaus. O jeigu šnekėtumėme apie baltiškus rūbus, jie mena ir tūkstantį metų.
Aš turiu VIII amžiaus žemaičio rūbų rekonstrukciją.
Aš turiu VIII amžiaus žemaičio rūbų rekonstrukciją.
Aš ją nešioju ir džiaugiuosi, kad aš galiu tuos rūbus vilkėti, nes vaikai pamato, kaip baltai atrodė prieš tūkstantį metų.
Ir šitoje situacijoje etnokultūra, o šiuo atveju konkrečiai Naisiai, pasitarnauja tam. Nes mokyklos, kurios čia daro ekskursijas, pamato, vaikams parodo, kokia buvo kultūra tada. Bet tai nėra religija. Tai yra kultūra.
Ir šitoje situacijoje etnokultūra, o šiuo atveju konkrečiai Naisiai, pasitarnauja tam. Nes mokyklos, kurios čia daro ekskursijas, pamato, vaikams parodo, kokia buvo kultūra tada. Bet tai nėra religija. Tai yra kultūra.
Tai yra ne kažkoks religinis objektas, tai yra muziejai, kuriuos kūrė du Jono Basanavičiaus premijos laureatai – Libertas Klimka ir Vykintas Vaitkevičius.
Ir tai galima rodyti moksleiviams, nes tai yra paremta mokslu.
– O jūs, pavyzdžiui, jei leisite paklausti, esate praktikuojantis katalikas? Kaip save įvardytumėte?
– Aš esu pasaulietis. Tai yra aš labai aktyviai jokios religijos nepropaguoju.
Aš esu pasaulietis. Tai yra aš labai aktyviai jokios religijos nepropaguoju.
Paprasčiausiai manau, kad, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, aš suprantu ir tikiu savo šalies istorija, savo giminėmis, artimaisiais. Tai yra mano religija.
„Manęs liberalu nepadarysi“
– Pakalbėkime apie jūsų charakterį. Jūs pats akcentuojate, kad esate žemaitis, tas charakteris – žemaitiškas. Bet kai kas jus mato kaip kietakaktį, greitai ir stipriai įsižeidžiantį, nešiojantį pyktį. Tai, sakykime, ne pačios geriausios charakterio savybės politikui.
– Taip mane apibūdina arba politiniai oponentai, arba tie, kurie manęs nepažįsta. Nes iš tikrųjų aš nesu piktas, niekada nebuvau piktas ir pykčio nelaikau.
Nes iš tikrųjų aš nesu piktas, niekada nebuvau piktas ir pykčio nelaikau.
Tiesiog dėl kietakaktiškumo, jei taip šnekėtumėme, aišku, politiniai oponentai gali taip įvardyti.
Nes iš tikrųjų aš niekada neišdaviau savo vertybių, kurias visą gyvenimą turėjau, ir į jokius politinius sandėrius, kurie būtų nukreipti prieš mano asmenines vertybes, aš neičiau.
Jau greičiau nebūčiau politikoje, negu daryčiau ką nors, kas prieštarautų tam, kuo aš tikiu.
Tad aš labai džiaugiuosi, kad šiandien Seime yra daug tokių žmonių, kurių vertybės sutampa su mano. Ir aš tikiuosi, – labai tikiuosi, kad ir kitame Seime jų bus daug.
Nes tikrai manęs liberalu nepadarysi. Kaip nori, taip daryk, bet neišeis. Žemaičių, kurie turi vertybes, neperlauši taip labai lengvai.
– Nors esate viešas asmuo – politikas, šeimos tema jums tarsi yra tabu – labai nedaug apie tai žinome. Kyla įvairių spekuliacijų. Matyt, ir pats esate jų girdėjęs: nuo jūsų santykių su sutuoktine Lina iki bendravimo su viena buvusia parlamentare.
Kaip tai vertinate ir kodėl nenorite, ar, sakykime, vengiate, didesnio viešumo?
– Aš tik pasakysiu viena, kad iš tikrųjų aš teisingą sprendimą priėmiau prieš labai daug metų, kada atėjau į politiką, kad savo šeimą apsaugojau nuo to, kas yra politika.
Nors iš tikrųjų tada tai nebuvo taip pavojinga. Bet dabar, šitame procese, kada tapau tuo objektu, į kurį nusitaikė visa prokonservatoriška propaganda, jau tapo pavojinga mano šeimai. Tai yra tie persekiojimai, kurie buvo, tiesiog fiziniai persekiojimai, – tai yra faktas.
Tai yra tie persekiojimai, kurie buvo, tiesiog fiziniai persekiojimai, – tai yra faktas.
Ir iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad aš apsaugojau.
Dabar aš esu dusyk senelis. Ir kas kaip nori, tas taip gali šnekėti apie mane, bet kol yra tie žmonės šalia manęs – jie man patys brangiausi. Ir aš daugiau neturiu ką pasakyti.
Teisintis, įrodinėti kažką aš nesiruošiu, nes tai yra propaganda, prieš kurią tiesiog vaistų nėra. Ji vis tiek ką nori, tą sugalvoja.
– Karantinas baigėsi, kelionių suvaržymai taip pat atlaisvinti. Ar turėjote jau progą pasimatyti su Ispanijoje gyvenančia žmona?
– Taip, turėjau.
– Pats skridote ar ji atskrido?
– Kaip supratote, aš neskridau – negalėjau skristi. Neturėjau kada skristi.
Bet kokiu atveju, sakau dar sykį, šeima yra šeima. O jeigu tauta, visuomenė manytų, kad žmogus, kuris eina į politiką, bet neina kartu su šeima į tą politiką, tai jis politikoje nereikalingas, tai tokiu atveju manęs nereikia rinkti, manimi nereikia pasitikėti.
O jeigu tauta, visuomenė manytų, kad žmogus, kuris eina į politiką, bet neina kartu su šeima į tą politiką, tai jis politikoje nereikalingas, tai tokiu atveju manęs nereikia rinkti, manimi nereikia pasitikėti.
Bet, aš manau, kad kaip tik atvirkščiai turėtų būti, kad politikai turėtų saugoti savo šeimas. Nes tai, kiek mes matome visuomenėje, žiūrėdami į tuos atvejus, kada vaikai tiesiog neatlaiko to, ką daro jų tėvai... Tai yra dėmesys pernelyg didelis ir iškreiptas.
Netgi pernelyg didelis dėmesys vaikams vaikų darželyje arba mokykloje juos luošina. Ir politikai ne visą laiką tai suvokia.
Politikai kartais bando savo šeimą panaudoti kaip įrankį tapti politikais arba, kitaip sakant, būti populiariais. Aš to nedarau ir nedarysiu niekada. Toks mano sprendimas.
Įžvelgia prokonservatorišką propagandą
– Su jumis susijusių, sakysime, skandalų arba skandalingų istorijų buvo paviešinta ne viena šią kadenciją: ir dėl jūsų valdomo „Agrokoncerno“ veiklos metodų, ir dėl jūsų šeimos narių valdomų žemės sklypų, ir panašiai. Jūs tai, aišku, vadinate šmeižtu.
– Tai yra šmeižtas, dėl to, kad tai jau pripažintas šmeižtas.
– Bet kas suinteresuotas jus šmeižti ir kodėl jus šmeižia?
– Aš tai vadinu prokonservatoriška propaganda. Tai yra aš manau, kad yra žmonės, kurie sistemingai tą daro.
Jie iki neįmanomumo sumažino ir Aurelijaus Verygos reitingus, ir mano, ir visų kitų.
Tiesiog šmeiždami, teigdami kažkokius nebūtus dalykus. Bet čia nieko nepadarysi, su tuo reikia gyventi.
– Bet valdančiųjų koalicijų lyderių prieš jus buvo ne vienas, ne du. Tai, sakykite, kodėl apie juos nebuvo tiek daug tokių skandalingų istorijų?
– Suprantate, kada valdžia nėra įsivėlusi į jokį korupcinį atvejį, kada valdžia iš tikrųjų nesivelia į kažkokius sandorius tautos sąskaita, tai tokiu atveju, o ką prieš tokią valdžią padaryti?
Tai reikia tada kurti kažką ir kažkuo tokiu menkinti tą valdžią. Nes konkrečiai būtent tuo, ką valdžia daro, negali menkinti.
Tai čia išėjo toks paradoksas, kad mes turime situaciją, kurioje neliko propagandai jokio kito metodo, kaip tik asmeniškai pulti. Asmeniškai pulti vieną, asmeniškai pulti kitą.
Pavyzdžiui, tas mūsų ministras Jaroslavas Narkevičius, kurį menkina kas dieną, jis gi buvo apšmeižtas daugybę kartų. Ir tas buvo jau įrodyta ir faktai aiškūs – nei jis brakonieriavo, nei jis ten kažkokius kitus dalykus darė. Bet šmeižtą paskleidė.
– Bet dėl sandorių – jo namo rekonstrukcijos, remonto tai kol kas dar nieko nėra atsakyta teisėsaugos.
– Aš galiu šiandien pasakyti tiek, kiek aš žinau, kad bet kokiu atveju žmogus, kuris deklaruoja lėšas, būdamas Seimo nariu, politiku ir taip toliau, negali daryti kažkokių sandorių, kurie yra neteisėti.
Ir aš esu visiškai įsitikinęs, kad eilinį sykį bus pšš – ir nieko.
Ir aš esu visiškai įsitikinęs, kad eilinį sykį bus pšš – ir nieko.
Nes galų gale matėsi, kad yra pritemptas straipsnis, pritemptas kaltinimas ir pritempti įkainiai – viskas pritempta.
Bet tai yra politika, prie to mes pripratę. Aš tai esu išgyvenęs daug kartų, kada šmeižia visiškai absurdiškai.
Kodėl lieka politikoje?
– Bet tai kodėl jūs norite vis dar į tą politiką, jeigu jus šmeižia, jeigu iš tiesų, kaip sakote, tokios prieš jus nukreiptos kampanijos vykdomos? Kam jums tas vargas? Jūs turtingas žmogus, jūs toliau vystytumėte, plėtotumėte verslą...
– Labai geras klausimas. Aš galiu pasakyti viena – žmogus, kuris myli savo namus, savo šeimą, savo gimtą kaimą, savo šalį, jis kitaip negu aš elgtis nelabai gali.
Kada tu gali, kada tu savimi pasirūpinai, tu turi kažkuo daugiau pasirūpinti. Ir praktiškai gyvenime kiekvienas žmogus – vienas mecenuoja, kitas eina į politiką ir taip toliau.
Jeigu į politiką eini tam, kad geriau gyventum, tada atsitinka didelės problemos. Bet šiuo atveju aš ten tikrai nėjau tam, kad geriau gyvenčiau.
– Žinau, kad mėgstate žaisti krepšinį. Pats sakėte, žaidžiate krepšinį ir su Sauliumi Skverneliu. Žinome, kad po vienų krepšinio rungtynių į Briuselį dirbti eurokomisaru išvažiavo ponas Virginijus Sinkevičius. Tai su kokiais politikais dar žaidžiate krepšinį ir ar propaguojate, sakykime, krepšinio politiką?
– Seimas turi komandą. Komanda yra iš įvairių frakcijų. Yra konservatorių, liberalų.
Šiuo atveju tai yra tiesiog komanda, kuri atstovauja Lietuvai turnyruose prieš latvių parlamentą, Estijos parlamentą.
Mes nesame labai vykusi komanda – turiu omenyje pergales. Bet tai yra tai, ką mes bandome daryti, dėl to, kad aikštelėje iš tikrųjų išnyksta prieštaravimai.
– Tai žaisti yra viena, bet kažkokius politinius sprendimus ten derinti arba...
– Nežinau, iš kur jūs ištraukėte, kad sprendimus.
– Na, jūs pats, man atrodo, LRT portalui, interviu sakėte, kad būtent žaisdamas krepšinį ponas V.Sinkevičius užsiminė norįs tapti eurokomisaru.
– Bet sprendimas buvo priimtas prezidentūroje, o ne krepšinio aikštelėje.
– Na, bet teikimas tai buvo valdančiųjų siūlymu.
– Ne, ne, bet jis ne aikštelėje buvo padarytas tas teikimas.
Aš turėjau omenyje, kad pirmą sykį V.Sinkevičius pasakė, kad jis norėtų būti Europos Komisijos nariu būtent krepšinio aikštelėje. Mes žaidėme krepšinį ir jis paminėjo.
Tiesiog bendravome neformaliai, bet visi sprendimai priiminėjami Seimo salėse, Vyriausybės salėse, prezidentūroje ir taip toliau.
Tiesiog bendravome neformaliai, bet visi sprendimai priiminėjami Seimo salėse, Vyriausybės salėse, prezidentūroje ir taip toliau.
O šitas sprendimas buvo priimtas prezidentūroje.
Šis interviu yra naujienų portalo 15min specialiai 2020 m. Seimo rinkimams skirto interviu ciklo „Už ką balsuoti?“ dalis. Tai yra naujienų portalo 15min Aktualijų skyriaus žurnalistų parengta medžiaga ir ji nėra finansuojama politinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar kitų šaltinių. Projektui kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, kurių interviu 15min portale publikuojami kiekvieną sekmadienį ir pirmadienį. Jau parengtus interviu galite skaityti čia: „Už ką balsuoti?“
