Per kelias savaites vyras neteko šeimos santaupų, be to, jo vardu buvo paimtos paskolos greituosius kreditus teikiančiuose bankuose. „Per visą gyvenimą nesu ėmęs kredito, o dabar gaunu grasinamus laiškus dėl skolų išieškojimo“, – krimtosi Sigitas.
Bent kiek savo privatumą gerbiančiam žmogui Sigito istorija gali pasirodyti juokinga. Tačiau įvertinus sukčiavimo mastus, darosi akivaizdu, kad gyvename lengvatikių žemėje – policijos skyriai užversti panašaus pobūdžio tyrimais, o pareigūnai neatsistebi žmonių patiklumu.
Ne sykį teista „gydytoja“
Galima sakyti, kad Sigitas į aferistės pinkles pateko savo noru. Sąnarių skausmo kamuojamam vyrui buvo rekomenduota moteris, turinti „stebuklingą čiužinį, tiesiog spinduliuojantį gydomąsias galias“.
Pasak Sigito, 54 metų Aldona Bulyginienė nė iš tolo nepriminė aferistės (tik netekęs santaupų šiaulietis sužinojo, kad moteris ne kartą teista, daugiausia – už sukčiavimą). Už gydymo seansą vyras jai sumokėjo iš anksto ir ant „stebuklingo“ čiužinio šildėsi du kartus per dieną.
„Gydytoja“ prisijaukino Sigitą ir paprašė paskolinti tūkstantį litų – už tai pažadėjo gydyti nemokamai. Šis paskolino, bet paprašė paskolos raštelio. Šioje istorijos vietoje šiauliečio atsargumas baigėsi - prasidėjo kišenių tuštėjimo laikotarpis.
Spąstai lengvatikiams
Žinoma, „stebuklingas“ čiužinys nenumalšino sąnarių skausmo. Tuomet A.Bulyginienė pasiūlė dar vieną priemonę. Ji sakė, neva Šveicarijoje jau gaminami naujos kartos gydomieji čiužiniai, o kad gamintojai tokį atsiųstų, esą reikia labai nedaug – Sigito paso, sąskaitos banke bei internetinės bankininkystės kortelės. Šiaulietis kartu su aferiste atidarė kelias sąskaitas skirtinguose bankuose, viename iš jų gavo internetinės bankininkystės kortelę.
„Aš tos kortelės net rankose neturėjau, – pats savimi stebėjosi Sigitas, – Aldona iškart ją pasiėmė.“ Gavusi kortelę moteris pinigų iš „paciento“ nebeprašė. Priešingai – ėmė „gydyti nemokamai“.
Bent jau Sigitas taip manė, kol sužinojo, kad jo santaupos dingo nežinoma kryptimi.
Beribis naivumas
Su A.Bulyginiene Sigitas susipažino pernai spalio mėnesį. Jau lapkritį jo adresu ėmė plaukti laiškai iš įvairiausių greitus kreditus teikiančių įstaigėlių. Laiškai nebuvo draugiški – juose raginama grąžinti paimtą kreditą, palūkanas ir delspinigius.
Tai buvo pirmas ženklas, kad vyras pakliuvo į aferistės spąstus, tačiau Sigito naivumui nebuvo ribų. Jis paskambino vienu laiške rastu telefono numeriu ir pareiškė, kad jokio kredito neėmė, bet... išgirdo tik dar riebesnių grasinimų.
Žmonių naivumas – begalinis, – negali atsistebėti G.Katkauskienė. – Savo duomenis jie suteikia netgi visiškai nepažįstamiems žmonėms, su kuriais susisiekia per pažinčių skelbimus.
„Gydytoja“ ramino vyrą – esą ji irgi gaunanti krūvas tokių laiškų, kuriuos rašo kalėjime sėdintys nusikaltėliai iš neturėjimo ką veikti. Tuo metu A.Bulyginienė tuštino šiauliečio sąskaitą banke ir jo vardu ėmė greituosius kreditus visur, kur tik įmanoma.
Tik vasario mėnesį Sigitas apsilankė banke ir nustėro – santaupos buvo dingusios.
Kreipėsi į policiją
Atsipeikėjęs vyras kreipėsi į policiją ir nurodė įtariamąją. Pareigūnai dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą, o Sigitas bandė suskaičiuoti patirtą žalą. „Su žmona per dešimt metų sutaupėme apie 15 tūkst. litų. Sunkiau buvo suskaičiuoti visus greituosius kreditus, kuriuos mano vardu paėmė aferistė. Suskaičiuoti padėjo finansininkas – iš viso patyriau beveik 37 tūkst. litų žalą,“ – konstatavo žmogus.
Be smulkių kreditų, ji sugebėjo paimti ir 10 tūkst. litų paskolą solidžiame banke. Dabar Sigitas nebeturi santaupų ir kas mėnesį dar moka po 350 litų už paskolą, kurios neėmė.
Greitųjų kreditų išieškojimas sustabdytas iki teismo. Nukentėjusysis nebesitiki atgauti visų pinigų – jo duomenimis, įtariamoji neturi jokio turto, paskolos nežinia kur iššvaistytos.
Aferos ėmė plisti rudenį
„Sukčiavimas, kai imami greitieji kreditai svetimu vardu, ėmė plisti gana neseniai, – pasakojo Šiaulių policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininko pavaduotoja Gitana Katkauskienė, –
tam sąlygas sudarė akimirksniu pasipylusios įstaigėlės, teikiančios greituosius kreditus kam tik nori ir be jokių sąlygų. Tačiau dažniausiai patys žmonės yra kalti, nes savo asmens duomenis patiki net nepažįstamiems žmonėms.“
Dažniausiai paplitusi schema, pasak pareigūnės, yra tokia: koks nors mažai pažįstamas žmogus pasiūlo užsidirbti. Esą iš užsienio turi atsiųsti pinigų, bet reikia banko sąskaitos ir elektroninės bankininkystės kortelės. Kai tik bėdžius suteikia sukčiui galimybę, šis tą pačią dieną stengiasi paimti paskolų iš kuo daugiau bankų. Dažniausiai tai būna nedidelės sumos – nuo 300 iki 700 litų, tačiau sukčiai spėja aplankyti ne vieną banką.
Naudojasi naivumu
„Žmonių naivumas – begalinis, – negali atsistebėti G.Katkauskienė. – Savo duomenis jie suteikia netgi visiškai nepažįstamiems žmonėms, su kuriais susisiekia per pažinčių skelbimus.“
Pareigūnė sako, kad tyrimas lengviau stumiasi į priekį, kai žinomas konkretus įtariamasis. Tačiau dažnai nukentėjusieji net negali nurodyti, kam konkrečiai suteikė savo duomenis.
Pareigūnai bando nustatyti kompiuterio, iš kurio buvo imami kreditai, IP, tačiau sukčiai dažnai naudojasi viešaisiais kompiuteriais ir netgi esančiais kituose miestuose. Tuomet nustatyti įtariamąjį yra beveik neįmanoma.
Vienintelis priešnuodis sukčiams – atsargumas. Net sena patarlė teigia, kad kvailį ir bažnyčioje muša. Blogiausia, pasak G.Katkauskienės, kad žmonės nė trupučio nepasimoko iš svetimų klaidų. O dažnai – kartoja ir savąsias.
