Daugiau nei 3 tūkstančiai žygeivių nusprendė trumpiausią metų naktį pasitikti gamtos, gerų emocijų ir dzūkiškų tradicijų apsuptyje. Ir nepasigailėjo – vieni džiaugėsi įveiktomis baimėmis, kiti – asmeniniais rekordais, o kai kurie tiesiog mėgavosi išskirtine Joninių šventimo patirtimi.
Dzūkiškas pajūris
Šiai tradicinei lietuvių šventei paminėti žygio organizatoriai pasirinko simbolinę vietą – mažąją Lietuvos kultūros sostinę Marcinkonis ir išskirtinį šalies paveldą saugantį Zervynų kaimą. Žygeiviai buvo sužavėti išskirtine šių vietovių gamta. „Smėlynais, pušynais lyg pajūry, nors keliauji Varėnos pakrašty“, – taip žygeivė Diana apibūdino matytas vietas. Ir iš tiesų – nors jūros šalia ir nebuvo, trasa savo smėlynais bei kopomis tikrai priminė pajūrį.
Joninių festivalio dalyviai galėjo rinktis vieną iš keturių maršrutų – 13, 25, 35 ar 50 kilometrų. Dar svarbesnis pasirinkimas – žygiuoti naktį (iš birželio 23 į 24 dieną) ar dieną, o gal ir naktį, ir dieną. Tiek dieninius, tiek naktinius žygeivius pasitiko magiškos gamtos popuri: ežerai, kopos, upės, kalvos, tvenkiniai… Jie žavėjo ne tik savo grožiu, bet ir pavadinimais – daugeliui šypseną sukėlė Kastinio ežeras, Meškos šiknos aukštapelkė ar Gaidžio kopa.
Tradicinės pramogos ir pilvo džiaugsmai
Nusprendusiųjų leistis į naktines paparčio žiedo paieškas laukė ne tik magiški gamtos vaizdai ir garsai, bet ir organizatorių staigmenos: vietoj laužų buvo sukurtos šviesos instaliacijos, ant medžių lajų nusidriekė „InteractMedia“ kurti švytintys baltiškos mitologijos ir lietuvių istorijos vaizdai, šokantys pagal lietuvių liaudies muziką.
Žygeivius šokdino ir judėti į priekį skatino Marcinkonių folkloro muzikantai, o fizinės energijos suteikė vietinių gyventojų surengta puota: turbūt kiekvienas pakalbintas trenkturietis kaip vieną išskirtiniausių žygio akcentų paminėtų sočius bulvinius blynus. Kokia laimė atgauti sudegintas kalorijas tradiciniu naminiu maistu!
Dieniniams žygeiviams maisto norėjosi ne mažiau, nors lydėjo alinantis karštis. Čia didesnės eilės rikiavosi prie „Eglės sanatorija“ zonos, iš kurios be prizų niekas neišėjo, „Žalia giria“ vandens punkto, „Antėja“ dalijamų traškių obuolių, „7 days“ raguolių, žygeivių numylėtų „Activus“ baltyminių batonėlių bei naujųjų „Gaidelio“ krekerių.
Aktyvios, kaitinančios pramogos taip pat sulaukė dėmesio. Starto-finišo zonoje žygeivius pasitiko smagios estafetes – jos ne tik apšildė prieš žygį ar leido atpalaiduoti raumenis po įveiktos trasos, bet ir palaikė pozityvią nuotaiką. Turbūt neįmanoma išlikti be šypsenos šokinėjant bulvių maišuose ar vaikštant ant kojūkų. Įveikęs estafetę, ne vienas dar ir išbandė savo taiklumą, paleisdamas strėlę iš lanko Jaunimo asociacijos „Patirk” erdvėje.
Tiek pramogaujant, tiek žygiuojant trenkturiečiai galėjo jaustis visiškai ramūs – generalinis žygio rėmėjas „Gjensidige“ visiems parūpino draudimą nuo traumų.
Ištvermės įvertinimas
Be daugybės įspūdžių bei nuotraukų, žygeiviams apie šį Joninių festivalį primins ir asmeniniai rekordai. Socialiniuose tinkluose vieni trenkturiečiai gyrėsi įveikę pirmą žygį gyvenime, kitiems tai buvo jau dešimtas ar net dvidešimtas, kai kurie sakė dar niekada nežygiavę naktį ar vieni, be draugų ir giminaičių.
Tokią patirtį dar ilgai primins ir išskirtiniai medaliai. Jais apdovanoti buvo tiek žmonės, tiek juos lydėję augintiniai, kuriems medalį ir vandenį viso žygio metu dovanojo „Adventuros“. Atmintin įsirėš ir bendras pergalės džiaugsmas: kaskart organizuojamoje „Hiatus“ komandinėje įskaitoje pirmąją vietą iškovojo „Activus“ – 40 žygeivių kartu įveikė 1033 kilometrus, antroje vietoje – „Gjensidige“ su 816 kilometrų, simboline bronza džiaugėsi „Devbridge Cognizant“, nužygiavę 481 kilometrą.
