Tai, kad šalia vakarinio aplinkkelio, Pilaitės pusėje, už „Viada“ degalinės, kertami medžiai, pastebėjo pilaitiškiai. Jie suskubo dalintis informacija feisbuke, spėliodami, kokios naujos statybos šioje vietoje numatomos ir ar išties tai tokie medžiai, kuriuos galima lengva ranka iškirsti.
Statybos projekto nėra, bet jau valoma
Žinutė apie tai pasirodė ir apie Vilniaus problemas nuolat rašančiame puslapyje feisbuke Vilnius.wtf.
„Pjauna Pilaitės mišką prie Karoliniškių. Nors joks statybos projektas oficialiai čia nėra paskelbtas, sklypas jau „valomas“ nuo medžių. Nebuvo nei aptarimų, nei derinimų, nieko.
Ši vieta bendrajame plane stebuklingai pažymėta kaip teritorija užstatymui, nors realiai ten auga keliasdešimties metų pušys ir pagal faktą tai yra miško dalis. (Savivaldybei atrodo, kad miške foninis aukštų skaičius yra 7)
Aplinkui yra tiek laisvų vietų – buvę garažai, laukai, net pramoninės zonos. Bet ne. Reikia statyti būtent čia – vietoj miško, pamėgto vietinių gyventojų bėgiojimui ir vaikščiojimui.
Tai ne pavieniai medžiai, tai didelis natūraliai susiformavęs miško masyvas. Ta tikroji tvari gamta, kuri sugeba pasirūpinti savimi pati. „Žalioji banga“ – pasišaipymas iš vilniečių – prie kelių sodinami nudvesiantys sodinukai, o tikrieji miškai pjaunami. Veidmainystė ir melas pasiekė naujas aukštumas“, – rašyta šiame puslapyje.
Tikrino dukart
Po įrašu atsirado ir Vilniaus savivaldybės paaiškinimas: „Šiandien mūsų specialistai buvo vietoje patikrinti situaciją. Šis sklypas yra privatus, priklauso verslo įmonei. Įmonė buvo paklaususi dėl sklypo tvarkymo. Pagal Želdynų įstatymą privačiuose sklypuose esantys iki 20 cm diametro esantys medžiai yra nesaugotini.
Nesaugotiniems želdiniams leidimas nereikalingas. Įmonė tvarkė teritoriją ir pagal paklausimą kirto nesaugotinus medžius. Patikrinus vietoje nusižengimų nerasta.“
Toks paaiškinimas sulaukė itin karštos reakcijos, kaltinimų melu ir t.t. Apie tai kalbėta ir Pilaitės gyventojų bendruomenės feisbuko paskyroje, ten atsirado ir antrasis Vilniaus savivaldybės paaiškinimas, jau visiškai kitoks, nei būta pirmojo.
„Šiandien atlikus pakartotinį patikrinimą, pažeidimų buvo rasta. Sklypo savininkui bus surašomas protokolas. Jam teks atlyginti 5300 eurų žalą gamtai, dar bus skirta bauda už savavalinį kirtimą. Sklype iškirsti iš viso 124 medžiai. 18 pušų ir 1 beržas iškirsti savavališkai, t. y., jie buvo storesni nei 20 cm“, – tokį naują savivaldybės paaiškinimą citavo pilaitiškiai.
Kaltę, jei tokia yra, verčia rangovui
Šis sklypas priklauso UAB „Aternus“. Jos direktorius ir vienintelis darbuotojas Tomas Mikuckis patvirtino, kad sklypas yra šios bendrovės, tačiau kaltės prisiimti dėl savavališkai iškirstų medžių net neketina.
„Tik iš jūsų dabar išgirdau apie tai. Kad medžių nebuvo galima liesti, ne mano atsakomybė, rangovo, pasamdyto žmogaus“, – teigė T.Mikuckis, sakydamas, kad kas buvo šie rangovai, jis neprisimenąs, „reikia sutartis žiūrėti“.
Jis tvirtino nežinąs nieko ir apie gręsiančias baudas, esą su juo niekas nesusisiekė ir apie tai neinformavo.
Kad medžių nebuvo galima liesti, ne mano atsakomybė, rangovo, pasamdyto žmogaus.
T.Mikuckis patvirtino, kad šioje vietoje numatomos statybos – tai bus gyvenamosios paskirties namai.
Vizualiai pažeidimo nematė
Vilniaus miesto savivaldybė, komentuodama situaciją 15min, tvirtina, kad sklypo savininkas apie planuojamus aplinkos tvarkymo darbus – medžių pjovimą – buvo savivaldybę informavęs.
„Savivaldybė išreiškė sutikimą dėl nesaugotinų želdynų šalinimo ir rekomendavo išsaugoti geros būklės želdinius. Ar atsižvelgti į rekomendacijas, sprendžia privataus sklypo savininkas.
Gyventojams pranešus, kad teritorijoje galimai šalinami saugotini medžiai, situacijos patikrinti nuvyko savivaldybės darbuotojas. Nupjauti medžiai buvo tikrinami du kartus: pirmą kartą vizualiai, antrą – matuojant visoje sklypo teritorijoje. Užfiksuota, kad 19 nupjautų medžių ties kelmu yra didesnio nei 20 cm diametro ir dėl to, pagal Vyriausybės nutarimus, galimai yra saugotini“, – komentare teigia savivaldybės atstovai.
Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad rugsėjo 15 d. raštu kreipėsi tarnybinės pagalbos į Aplinkos apsaugos departamentą, kad šis padėtų išanalizuoti turimus duomenis ir įvertintų žalą gamtai bei priimtų sprendimą, ar surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą.
„Sisteminių patikrinimų privačiuose sklypuose savivaldybė atlikti negali, tačiau prašoma, kad apie planuojamą medžių šalinimą teritorijos savininkas informuotų. Patikrinimai privačiuose sklypuose atliekami tik gavus gyventojų nusiskundimų“, – tvirtina savivaldybė.
Nupjauti medžiai buvo tikrinami du kartus: pirmą kartą vizualiai, antrą – matuojant visoje sklypo teritorijoje. Užfiksuota, kad 19 medžių ties kelmu yra didesnio nei 20 cm diametro.
Leidimai būtini ir privačiuose sklypuose
Aplinkos ministerija liepos pabaigoje išplatintame pranešime dar kartą priminė, ką reikia žinoti privačioje žemėje kertant, intensyviai genint medžius ar krūmus ir kokia atsakomybė gresia tai darant savavališkai, nesilaikant įstatymų.
„Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar intensyviai jį genint (tai yra, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. lajos tūrio) specialų leidimą, išduodamą savivaldybės, privaloma gauti, kai želdinys yra priskiriamas saugotiniems.
Medžio skersmuo, nuo kurio priklauso, ar medis priskiriamas saugotiniems, matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijoje. (…)
Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.
Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens“, – informavo Aplinkos ministerija.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų.
Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Visa žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti dar padidinta iki kelių kartų.
