Sutartis saugos paveldą
KPD šią sutartį pasirašė su Lietuvos kariuomene, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Lietuvos transporto saugos administracija. Kaip teigiama departamento pranešime spaudai, „sutarties tikslas – efektyviai bendradarbiauti saugant povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje Lietuvos teritorijos vandenyse Baltijos jūroje bei įgyvendinant UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas Lietuvoje“.
Anot laikinojo KPD direktoriaus Algimanto Degučio, labai svarbu, kad institucijos pagal kompetenciją aktyviai bendradarbiautų, siekiant užtikrinti povandeninio kultūros paveldo apsaugą, perduoti šį paveldą ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti, kartu užkertant kelią nesankcionuotai veiklai bei neteisėtam naudojimui siekiant pasipelnyti.
Tačiau visiškai kitaip šią sutartį vertina Lietuvos povandeninio sporto federacija. Jos prezidentas Aurelijus Kinas tikina, kad tokiu būdu siekiama neleisti narams rekreaciniais tikslais net prisiartinti prie nuskendusių Baltijos jūroje laivų.
Narai sunerimę, ką jiems daryti Baltijos jūroje, jeigu į nuskendusius laivus negalima bus nuplaukti ir jais grožėtis, – sakė A.Kinas.
Narai – sunerimę
Federacija dar spalio vidury kreipėsi į KPD „Dėl sutarties pasirašymo pažeidžiant UNESCO Konvencijos straipsnius“. Rašte teigiama, kad federacija yra sunerimusi dėl KPD „noro uždrausti rekreaciniais tikslais narams, povandeniniams biologams ir archeologams nardyti prie nuskendusių objektų, kurie nesukelia kultūros paveldui, gamtai ir aplinkai pavojingų reiškinių“. Anot narų, draudimas nardyti kultūros paveldo objekto teritorijoje prieštarautų LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui.
Be minėto įstatymo nuostatų narai cituoja ir 2001 m. UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kurią Lietuva yra ratifikavusi ir jos priede – su povandeniniu kultūros paveldu susijusiose veiklos taisyklėse – nurodoma: „Turi būti skatinama sudaryti visuomenei galimybes povandeninį kultūros paveldą lankyti in situ, išskyrus atvejus, kai toks lankymas yra nesuderinamas su šio paveldo apsauga ir tvarkymu.“
Todėl federacija ragino sutarties tokios, kokia buvo parengta, nepasirašyti: „Atsižvelgiant į išdėstytus faktus prašome Jūsų nedaryti klaidos uždraudžiant lankyti kultūros paveldo objektus ir tuo pačiu nepažeisti UNESCO povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos.“
„O šita sutartimi norima uždrausti net prieiti, nors pagal UNESCO nuostatas galimybės lankyti privalo būti sudarytos. Narai sunerimę, ką jiems daryti Baltijos jūroje, jeigu į nuskendusius laivus negalima bus nuplaukti ir jais grožėtis“, – 15min sakė A.Kinas.
17 paveldo objektų po vandeniu
Jis teigė siūlęs būdų, kaip galima būtų prižiūrėti lankymąsi tokiuose kultūros paveldo objektuose ir neleisti ten lankytis vandalams: „Siūliau, kad priežiūrą vykdytų Klaipėdos universiteto archeologų skyrius, kuris ir gali išduoti leidimus eiti į istorinius objektus tik po tam tikrų kursų. Ir tik su instruktoriais galima būtų plaukti, kurie prižiūrėtų narus, kad jie nepridarytų netinkamų dalykų. Į tai visiškai nebuvo atsižvelgta, nuspręsta paralyžiuoti bet kokį nardymą prie paveldo objektų.“
A.Kinas teigė, kad šiuo klausimu buvo surengta konferencija, kurioje dalyvavo ir jis, tačiau vėliau darbo grupėje federacijos narių matyti jau nenorėta.
Į Lietuvos kultūros vertybių registrą šiuo metu įtraukta 17 povandeninio kultūros paveldo objektų, iš kurių 12 yra Baltijos jūroje ir 5 – ežeruose. Tai nuskendusių ir sudužusių laivų liekanos Baltijos jūroje, Luokesų senovinės polinės gyvenvietės, Trakų senamiesčio bei Platelių senovinio tilto liekanos. Baltijos jūros dugne yra kur kas daugiau nuskendusių objektų, turinčių istorinę ir kultūrinę reikšmę. Anot KPD, pasirašius tarpinstitucinę bendradarbiavimo sutartį ir užtikrinus galimybę juos saugoti, bus sprendžiama dėl tų objektų įtraukimo į kultūros vertybių registrą.
