Tačiau būtent dėl drąsos kalbėti apie savo situaciją, ji ne tik išsikapanojo, rodos, iš beviltiškos situacijos, bet ir prisidėjo prie pokyčių, kurie apsaugojo daugelį našlaičių nuo jos patirtų sunkumų.
Pirmasis moksleivės gyvenimo smūgis buvo mamos mirtis. Būdama devynerių ji liko gyventi su alkoholio nevengiančiu tėvu.
"Jaučiausi tarsi visas gyvenimo pagrindas buvo išmuštas iš po kojų", – prisimena Giedrė.
Tiesa, šiandien tai tik praeities prisiminimai. Skaudūs ir nemalonūs. „Dabar gyvenu įdomų gyvenimą – mokausi ir dirbu. Man buvo laiku ištiesta pagalbos ranka", – sako mergina.
Skolos didesnės nei turtas
Našlaite tapusią Giedrę anksti užgriuvo ne tik sielvartas dėl mamos mirties, bet ir suaugusių žmonių finansiniai rūpesčiai. Ją pasivijo mirusios mamos skolos.
Taip atsitiko, nes ilgą laiką našlaitės pašalpą gaudavo Giedrės tėvas. Ir juos leisdavo kaip panorėjęs. Sulaukusi paauglystės mergaitė išsikovojo, kad pinigai būtų pervedami tiesiai jai.
Paveldėta 5000 eurų skola buvo didesnė, nei visas šeimos turtas.
Vadinasi, ir mamos skolų grąžinimas tapo jos prievole. Paveldėta 5000 eurų skola buvo didesnė, nei visas šeimos turtas. Paaiškėjo, kad iš nedidelės pašalpos apie 40 procentų nuskaičiuojama mamos skolai padengti. Giedrei teko išgyventi iš 56 eurų, o artimų žmonių, kurie galėtų padėti, ji neturėjo.
Turbūt dažną atsidūrusį tokioje situacijoje gąsdintų žodis antstolis. Giedrei irgi nebuvo drąsu. Ji nežinojo, ką daryti ir su tokiu klausimu pravėrė antstolio Darius Jonaičio kontoros duris.
Jis situaciją pažvelgė labai žmogiškai iš kūrybiškai. Kodėl gi nepabandžius išspręsti abiejų problemų – skolos ir mergaitės skurdo? Juk buvo akivaizdu, kad mechaniškai nuskaičiuoti pinigus nėra išeitis. Kontoros darbuotojai daug ir nuoširdžiai kalbėjosi su mergina stengdamiesi išsiaiškinti visas galimybes, kaip gi išspręsti šią keblią ir nemalonią situaciją.
„Paviešinome šia situaciją su žiniasklaidos pagalba. Ir mergaitei ištiesti ranką panoro daug žmonių“, – prisimena antstolis Darius Jonaitis.
Taip per savaitę padedant žiniasklaidai, tarpininkaujant antstolio D.Jonaičio kontorai savo reikalavimų grąžinti skolas atsisakė visi trys kreditoriai. Ir tai – ne viskas. Buvo surinkta nemaža suma – apie 4 tūkst. Eurų, kurie visi liko Giedrei. Jų labai reikėjo mergaitei pradėti savarankišką gyvenimą. O svarbiausia - studijuoti.
Nuo Giedrės pečių buvo nuimta sunki našta. Mergaitė baigė gimnaziją, sėkmingai išlaikė brandos egzaminus ir įstojo į aukštąją mokyklą. Apie tai ji nedrįso net svajoti, kol ją slėgė skolos. Devintukais ir dešimtukais besimokiusi mergina ketino įgyti kokią nors profesiją baigusi dešimt klasių.
Kai dalykinis bendravimas virsta draugyste
Šiuo metu Giedrė gyvena Kaune ir sėkmingai studijuoja odontologinę priežiūrą. Ji sako esanti dėkinga visiems jai padėjusiems, o ypač – antstoliui D.Jonaičiui bei jo padėjėjai Lidai Doveikytei.
„Kai man buvo labai sunku ir neturėjau jokio pasirinkimo antstolių kontoros darbuotojai į mano situaciją pasižiūrėjo ne ieškodami naudos ar pelno sau, bet pirmiausia norėdami padėti man, nepažįstamai mergaite – prisimena šiandien jau studentė ir tos jaunos, išgąsdintos paauglės visai neprimenanti mergina, – nors praėjo jau keleri metai, iki šiol šiltai bendrauju su Lida. Dažnai skambiname viena kitai, pasikalbame, kaip kuriai sekasi. Mus sieja labai draugiškas ir žmogiškas ryšys“.
Paklausta, ar tikėjosi tokios laimingos pabaigos, Giedre šypsosi: „Tikrai negalvojau, kad Lietuvoje tiek daug gerų žmonių. Tačiau yra būtent taip.“
Tikrai negalvojau, kad Lietuvoje tiek daug gerų žmonių. Tačiau yra būtent taip.
Matyti žmogų, o ne skaičius
Pakalbintas antstolis D.Jonaitis sako, kad ši istorija yra parodanti, kaip vienam žmogui gali padėti susivienijusi bendruomenė.
„Tačiau antstolių kontoros savo darbe susiduria su daugybe pačių įvairiausių istorijų, tik ne visos jos patenka į viešumą. Nėra jokia išimtis, kad mes padėjome šiai vienai mergaitei. Tokių žmonių, kuriems reikia ir patarimo, ir pagalbos, būna nemažai. Į kiekvieną situaciją stengiamės žvelgi labai individualizuotai“, – apie savo profesinę kasdienybę pasakoja D.Jonaitis. Prisimindamas Giedrę jis sako negalintis pamiršti, kad tuo metu ji atrodė tarsi išgąsdintas žvėriukas.
Jo padėjėja L.Doveikytė sako, kad kai susipažino su Giedre, ji buvo vaikas, kuriam reikėjo pagalbos ir motiniškų patarimų. Dabar ji protinga ir daili mergina. „Ir dabar ji mums paskambina. Kartais norėdama pasitarti dėl rimtesnių dalykų, kartais pasidalindama savo kasdienybės džiaugsmais ir rūpesčiais“, – sako L.Doveikytė.
Nematomi geradariai
Giedrei aukojo nemažai žmonių, tačiau klaipėdietis Vytautas Stankevičius, įmonės „Naujas veidas“ direktorius merginą remia nuolatos. Giedrės istoriją klaipėdietis sužinojo paprastai – iš žiniasklaidos. Tada paskambino į antstolio D.Jonaičio kontorą ir pasiteiravo, kaip gi galėtų pagelbėti mergaitei.
„Pasiteiravau, ar tikrai taip, kai rašoma spaudoje. Išgirdęs patvirtinimą, nedvejodamas pervedžiau pinigus. Bet nenorėjau, kad pagalba būtų vienkartinė. Juk atsikračiusi skolų mergaitė vis dar būtų susidūrusi su rimtomis finansinėmis bėdomis. Todėl pervesdavau pinigų sumas reguliariai, gimnazijos baigimo proga – taip pat. Nenoriu sureikšminti šio savo poelgio ir daug apie tai kalbėti. Skiriu paramą tiems, kam ji iš tiesų reikalinga“, – sakė V.Stankevičius.
Verslininkas iki šiol nėra matęs Giedrės. Jam pakanka, kad apie ją papasakoja antstolio padėjėja Lida.
Beje, verslininkas iki šiol nėra matęs Giedrės. Jam pakanka, kad apie ją papasakoja antstolio padėjėja Lida.
Visuomenę sujaudinusią Giedrės istoriją ir bei situacijos absurdiškumą įvertino ir įstatymų leidėjai. Tais pačiais metais skubiai priimtas įstatymas, kuriuo vadovaujantis iš išeitinių išmokų ir našlaičių pensijų nebegalima išieškoti skolų.
