Našlei gyvenimas tapo nesibaigiančia kančia
„Taip toliau gyventi nebegaliu, turiu uostyti brudą, kuris rūsyje suverstas. Dvokas atsiranda ir dėl to, jog namas, kuriame gyvenu, pastatytas ant šaltinio, tad rūsys nuolatos drėksta. O po lietaus vanduo rūsį visada semia, nes jis labai žemoje vietoje. Kaimynams šios problemos nerūpi, jie gyvena antrame aukšte, tad smarvės nejaučia. Nežinau, nei kur kreiptis, nei kas galėtų man padėti“, – guodėsi „Rinkos aikštės“ redakcijai paskambinusi Dotnuvos seniūnijos Vainotiškių kaimo gyventoja Angelė Alberta Šmigelskienė.
Pašnekovė tikino sulaukusi garbaus amžiaus, pati rūsio sutvarkyti negalinti. Prieš kurį laiką mirus vyrui, bute ji gyvenanti su neįgaliu sūnumi.
„Atrodo, jog likau pati viena su mane kankinančiomis bėdomis. Gaila, jog kaimynai abejingi, jiems apšnerkštas ir dvokiantis rūsys neužkliūna“, – atsiduso moteris.
Daiktus paliko ir jų nepasiima
Nuvykus į Vainotiškių kaimą, kur gyvena A.Šmigelskienė, tikėjomės išvysti kur kas kraupesnį vaizdą. Kažką panašaus į apleistą, asocialių asmenų bei alkoholikų priebėga tapusį kaimo keturbutį su dvokiančia kloaka virtusiu rūsiu.
Tačiau Ežero gatvės 6-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame gyvena „Rinkos aikštės“ redakcijai skambinusi moteris – itin tvarkingas, net kelių laiptinių dviaukštis statinys, nei iš tolo neprimenantis kraupiųjų kaimo daugiabučių. Prižiūrėta aplinka bei išpuoselėtos laiptinės liudija čia gyvenant tvarką mėgstančius žmones.
Prie laiptinės pasitikusi
A.Šmigelskienė su sūnumi kviečia užeiti į pagrindiniu jos problemų šaltiniu tapusį rūsį. Šis taip pat nėra toks baisus kaip pasakojo moteris. Bendrojo naudojimo patalpose stovi kažkieno čia palikta nebenaudojama dujinė viryklė bei šaldytuvas. Tiesa, po našlės butu esanti erdvi į salę panaši patalpa, atrodo kur kas niūriau. Joje boluoja numesti ryšuliai, čia pat – sena laiškų dėžė, nemažai įvairių rakandų. Moteris nemelavo, po jos butu esanti rūsio patalpa iš tiesų drėgna ir persismelkusi specifinio kvapo.
„Kodėl kaimynai čia laiko tą seną dujinę viryklę ir šaldytuvą? Kas jiems leido taip elgtis? Jeigu daiktas nereikalingas, jį turėtų nunešti prie konteinerio, juk anksčiau seniūnija kas ketvirtį tokias atliekas išveždavo. Kaimynas remontą darėsi, į rūsį savo daiktus sunešė ir jų nepasiima. Kokią teisę turi taip daryti“, – priekaištavo sunkiai vaikštanti, lazda besiramsčiuojanti moteris.
Kaimynai šlapinasi, vaikai primėto varlių?
Senų, nebenaudojamų daiktų laikymas daugiabučio namo rūsyje – ne vienintelės blogybės, kuriomis A.Šmigelskienė kaltina savo kaimynus.
Anot našlės, po jos butu esančioje bendrojo naudojimo patalpoje anksčiau buvo pamėgę rinktis vyrai. Neva pasislėpę šiame „požemyje“ jie ragaudavo svaigiuosius skysčius ir čia pat atlikdavo gamtinius reikalus.
Jei tikėti A.Šmigelskiene – taurelės mėgėjai buvo tiek įsisiautėję, jog rūsio grindyse išdaužė skyles, į kurias neva ir šlapindavosi.
„Atrodo, jog likau pati viena su mane kankinančiomis bėdomis. Gaila, jog kaimynai abejingi, jiems apšnerkštas ir dvokiantis rūsys neužkliūna“, – atsiduso moteris.
Kovodama su šiuo reiškiniu moteris sakė barusi vyrus, apie nederamą elgesį namo rūsyje pasakiusi vieno kaimynų žmonai. Anot pašnekovės, netrukus vyrai nustojo rinktis rūsyje, tačiau bėdos tuo nesibaigė.
„Rūsyje yra langelis, kurį turiu visą laiką laikyti atvirą, kad bent šiek tiek išgaruotų drėgmė, išeitų dvokas. Bet vaikai per jį vidun varlių primeta. Ir ne tik varlių, bet ir negyvų rupūžių. Manau, jog atėjus rugsėjo 1-ajai reikės tinklelį įstatyti, kad vaikai varlių negalėtų įmesti“, – svarstė moteris.
Slegia ir didesnės problemos
„Aš esu be galo tvarkinga, labai mėgstu visur tvarką. Čia gyvenčiau kaip rojuje, jei ne tas nelemtas rūsys. Kai vyras buvo gyvas, šiame rūsyje džiovyklą skalbiniams buvome pasidarę, bet dabar, likusi viena su neįgaliu sūnumi, jau nebeįstengiu visko viena sutvarkyti“, – kalbėjo našlė.
Kas tie piktieji kaimynai, savivaliaujantys daugiabučio namo rūsyje ir našlės gyvenimą paverčiantys pragaru? O gal moteris perdėtai reaguoja į problemas, į kurias kiti žmonės nekreipia dėmesio?
Paklausus sutiktų kaimynų, kaip jie vertina garbaus amžiaus našlės metamus kaltinimus, šie nesistebėjo žurnalistų vizitu. Kaimynai tikino, jog dėl specifinių charakterio savybių, savito aplinkos suvokimo ir pomėgio skųstis ši ponia neblogai žinoma daugeliui valstybinių institucijų.
„Iš tiesų rūsį semia vanduo, nes ši bei dar kita laiptinė įrengtos gana žemai. Manau, jog ateityje šią problemą reikės kažkaip spręsti. O dėl kitų kaltinimų, tiesiog nenorėčiau į juos pernelyg gilintis, tai problemos, kurias žmogus atranda aplinkoje ir eskaluoja. Matyt, taip siekia pabėgti nuo ją slegiančių kur kas rimtesnių, mano žiniomis, finansinių bėdų. Suprasdami jos bei kartu gyvenančio sūnaus sunkią finansinę bei sveikatos būklę atleidome nuo laiptinės valymo, tačiau žmogui vis vien kažkas užkliūna“, – „Rinkos aikštei“ sakė toje pačioje laiptinėje gyvenanti moteris.
