Taip jis kalbėjo trečiadienį Rukloje, kur minimos penktosios tarptautinio NATO bataliono dislokavimo metinės.
„Stiprus NATO atgrasymas ir gynyba padėjo išlaikyti taiką daugiau nei 70 metų. Toks pat stiprus atgrasymas ir gynyba, kartu su dialogu ir diplomatija, yra labai svarbūs norint, kad mūsų tautos būtų saugios šiame labiau besivaržančiame pasaulyje, ypač kai susiduriame su Rusijos agresyvia retorika ir spaudimu“, – teigė M.Geoana.
Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur prasideda bendri kariniai mokymai.
Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas. Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir atvirų durų politika.
Aljanso dvasios simbolis
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, NATO 2017-aisiais Lietuvoje dislokavo NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę, jai vadovauja Vokietijoje. Vienete šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių, jie kas pusmetį rotuojasi.
Siekiant atgrasyti Kremlių, panašūs, bet kitų valstybių vadovaujami vienetai įsteigti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
M.Geoana teigimu, ši kovinė grupė „simbolizuoja viską, ką puoselėja NATO“.
„Žmonės ir tautos iš viso mūsų didžio Aljanso tarnauja kartu kaip vienas, – dėstė jis. – Tai tikras mūsų transatlantinio solidarumo ir ryžto simbolis. Iš viso beveik 5 tūkst. uniformuotų vyrų ir moterų iš daugiau nei 20 NATO šalių treniruojasi kartu su priimančiosios šalies pajėgomis.“
Aljanso vienybės svarbą akcentavo ir NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.
„Jūs simbolizuojate mūsų Aljanso dvasią“, – kariams sakė R.Baueris.
Daugiau karių
Vokietija yra dislokavusi 500 karių batalionui Lietuvoje, dar kelis šimtus karių Berlynas nusprendė atsiųsti regione tvyrant įtampai dėl saugumo.
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas pabrėžė, kad šį sprendimą Berlynas priėmė, siekiant užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos saugumą.
„Atkakliai ir vieningai stovime išvien su NATO dėl mūsų visų saugumo“, – teigė jis.
Taip pat batalione tarnauja Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Norvegijos ir Čekijos kariai.
Minėjime dalyvaujanti Nyderlandų gynybos ministrė Karin Ollongren sakė suprantanti Lietuvos nerimą dėl galimo karinio konflikto pašonėje, mat Lietuva ribojasi tiek su Baltarusija, tiek su Rusija.
Vis dėlto ji pridūrė tikinti, kad būtent NATO pajėgos užtikrina saugų ir taikų gyvenimą.
Aljanso diskusijos
Vėliau per spaudos konferenciją M.Geoana teigė, kad NATO lyderiai nuolat stebi saugumo situaciją ir vertina grėsmes. Pasak jo, visos priemonės, kurių imasi Aljansas, yra skirtos atgrasyti, išlaikyti budrumą, tačiau neprovokuoti.
Jis teigė suprantantis Lietuvos nerimą ir geopolitinį kontekstą.
„Esame čia, kad padarytume viską, ko reikia, kad apsaugotume savo sąjungininkus. Tai darysime ir ateityje“, – kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, paklaustas, ar planuojama dar labiau sustiprinti Baltijos šalyse dislokuotus batalionus.
Pasak jo, šis klausimas bus keliamas ir kitą savaitę vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime. Jame turėtų dalyvauti ir blokui nepriklausančios partnerės – Suomija ir Švedija, Ukraina bei Sakartvelas.
Savo ruožtu R.Baueris pabrėžė, kad NATO kariniam komitetui kitą savaitę greičiausiai bus pavesta peržiūrėti galimą pajėgų dislokavimą ilgalaikėje perspektyvoje: „Kur turėtų būti dislokuotos ilgalaikės pajėgos.“
Jis pabrėžė, kad Aljanso sprendimai šiek tiek skiriasi nuo dabartinių dvišalių susitarimų, tačiau jiems neprieštarauja ar jų nenuneigia.
Anot M.Geoana'os, siekiant išvengti karinio konflikto Europoje, diplomatijai dar yra vietos, tačiau Aljansas visuomet turi būti pasiruošęs blogiausiam.
