„NATO dislokuos keturis rotuojamus tvirtus tarptautinius batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje“, – žurnalistams Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius.
„Tai siunčia aiškų signalą. Jeigu bet kuri mūsų sąjungininkė būtų užpulta, visas Aljansas į tai atsakys kaip vienas kumštis“, – pridūrė jis.
Aukšto rango NATO pareigūnai BNS patvirtino, kad batalionai Baltijos šalyse turėtų būti dislokuoti 2017 metais.
Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki 1 tūkst. karių.
Dvi NATO valstybės – Didžioji Britanija ir Vokietija – antradienį paskelbė, kad du iš keturių batalionų Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus kuriami jų karių pagrindu.
Pasirengę kovai
„Batalionai bus pasirengę kovoti. Toks ir yra tikslas, todėl jų parengtis bus labai aukšta“, – tvirtino Aljanso generalinis sekretorius.
Pasak jo, steigiami kariniai vienetai yra tik dalis NATO atgrasymo priemonių. J.Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas pastaraisiais metais trigubai padidino greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių, o dalį šių pajėgų sudaro ypač greito reagavimo vienetas, kuris į regioną gali atvykti per „kelias dienas“.
„Iš 40 tūkst. karių sudarytos NATO greitojo reagavimo pajėgos reiškia, kad mes iš tikrųjų padidinome savo galimybes atsiųsti pastiprinimą, jeigu to reikėtų“, – kalbėjo NATO vadovas.
Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki 1 tūkst. karių.
Jis pridūrė, kad sąjungininkai Rytų Europoje įsteigė šešis nedidelius štabus, vadinamus NATO pajėgų integravimo vienetais, taip pat rengia daugiau pratybų ir regione rengiasi dislokuoti daugiau karinės technikos.
„Visa tai, sudėjus kartu su nacionalinėmis pajėgomis ir su kitų NATO šalių pajėgomis, kurios gali būti panaudotos, jeigu reikėtų, suteikia būtiną atgrasymą ir karinę galią, kurios mums reikia siekiant pasiųsti aiškų signalą“, – teigė J.Stoltenbergas.
„Tai nereiškia, kad NATO nori kariauti ar provokuoti karą. Tai reiškia, kad stiprus atgrasymas yra reikalingas siekiant išvengti karo“, – pridūrė jis.
Prisidės Vakarų šalys
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen patvirtino, jog šios šalies karių pagrindu bus kuriamas vienas iš batalionų.
„Vokietija yra pasiruošusi imtis vaidmens kaip viena iš keturių kertinių šalių“, – žurnalistams Briuselyje sakė Vokietijos ministrė.
Ji nepatvirtino, kad vokiečiai vadovaus Lietuvoje kuriamam batalionui, tačiau teigė, kad toks variantas svarstomas. Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas antradienį žurnalistams taip pat patvirtino, kad britai vadovaus vienam iš batalionų, steigiamų Baltijos šalyse.
„Šiandien galiu patvirtinti, kad Britanija vadovaus vienam iš keturių batalionų“, – teigė M.Fallonas.
„Tai turėtų siųsti labai stiprų vienybės, ryžto ir nusiteikimo signalą, kad ginsime Baltijos šalis ir Lenkiją“, – pridūrė jis.
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen patvirtino, jog šios šalies karių pagrindu bus kuriamas vienas iš batalionų.
Aljanso diplomatiniai šaltiniai BNS sakė, kad Didžioji Britanija turėtų vadovauti batalionui Estijoje.
Atgraso Rusiją
Kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais. Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Didžioji Britanija planuoja atsiųsti didžiąją dalį karių šiems kariniams vienetams, o ketvirtoji vadovaujanti šalis gali tapti Kanada.
„Kaip įsipareigojusi NATO sąjungininkė, Kanada aktyviai svarsto galimybes efektyviai prisidėti prie pastiprintos NATO gynybos ir atgrasymo laikysenos“, – BNS informavo Kanados atstovybė prie NATO.
NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Anot Maskvos, tai kelia pavojų Rusijos saugumui, todėl ši žada imtis atsakomųjų priemonių.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.
Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.
