2022 01 25

NATO bataliono vadas – apie pasirengimą ginti Lietuvą, būsimą pastiprinimą ir kibernetines atakas prieš karių telefonus

Rukloje dislokuoto NATO bataliono kariai dalinį vadina „sunkiojo metalo“ kovine grupe – mokytis ginti Lietuvą vokiečiai, olandai ir norvegai atvyko su dešimtimis tankų „Leopard“. Šiuo metu dalinyje tarnauja apie 1200 karių, pasirengusių reaguoti per kelias valandas. Rusijai žvanginant ginklais, artimiausiais metais NATO karių Lietuvoje turėtų padaugėti dar keliais šimtais.
Kovinės grupės vadas Vokietijos pulkininkas leitenantas Hagenas H.Ruppeltas
Kovinės grupės vadas Vokietijos pulkininkas leitenantas Hagenas H.Ruppeltas / NATO bataliono Kovinės grupės nuotr.

Dabartinės rotacijos pagrindą sudaro šarvuotasis vokiečių ir olandų batalionas, atvykęs iš Žemutinės Saksonijos. Su jais tarnauja Norvegijos mechanizuotųjų pėstininkų kuopa, Čekijos oro pajėgų dalinys, Belgijos ir Liuksemburgo kariai.

NATO batalionas yra priskirtas Lietuvos kariuomenės brigadai „Geležinis vilkas“ ir jam įslaptintuose Lietuvos gynybos planuose numatytas reikšmingas vaidmuo sulaikyti priešą.

Taip NATO siunčia žinią, kad Lietuvos užpuolimas taptų viso NATO užpuolimu, o sąjungininkai niekaip negalėtų likti nuošalyje – ataka vien prieš lietuvius, neliečiant sąjungininkų, būtų sunkiai įmanoma.

Bataliono daugiašališkumas turi daugialypį poveikį: viena vertus, jis padeda sąjungininkams geriau pažinti vieniems kitus, derinti procedūras ir gerinti sąveiką NATO viduje; antra vertus, krizės atveju, ypač jei kiltų diskusijos, ar priešo veiksmai jau prilygsta užpuolimui, sprendimai dėl karių panaudojimo galėtų persikelti į skirtingas sostines, kur politiniai išskaičiavimai gali skirtis.

Be šio NATO dalinio, rytinėje Lietuvos dalyje, Pabradėje, taip pat beveik be pertrūkių tarnauja amerikiečių batalionas. Jis su vokiečių vadovaujamu daliniu dažnai rengia bendras pratybas.

Augant karinei grėsmei, NATO į Baltijos šalis turbūt taip pat galėtų atsiųsti Ypač greito reagavimo pajėgas (angl. VJTF), o jų atvykimą koordinuotų Vilniuje veikiantis štabas – NATO pajėgų integravimo vienetas (angl. NFIU).

Rukloje esančio bataliono vadas pabrėžia – jo dalinys yra visiškai pasirengęs kovoti savarankiškai, jei būtų užpultas.

Rengdamiesi Lietuvoje, kariai treniruojasi veikti ir be modernių ryšių priemonių – su popieriniais žemėlapiais ir be radijo ryšio, jei priešas panaudotų elektronines priemones jam trikdyti. Ir tai daroma ne vien dėl teorinės rizikos – su galimais bandymais įsibrauti į telefonus Lietuvoje dislokuoti sąjungininkai jau susiduria ne vienus metus, tokie atvejai fiksuoti ir pastaraisiais mėnesiais.

Kovinės grupės vadas Vokietijos pulkininkas leitenantas Hagenas H.Ruppeltas pirmadienį susitikęs su grupe Lietuvos žurnalistų patvirtino, kad batalionas ateityje gali pasipildyti dar keliais šimtais karių, kad dalinyje nuolat būtų apie pusantro tūkstančio žmonių.

Šiam tikslui Rukloje artimiausiais metais Lietuva drauge su Vokietija numato pastatyti naujas kareivines.

Svarbiausios interviu temos

  • Batalione karių skaičius gali išaugti keliais šimtais
  • Daugiašalis batalionas padeda gerinti integraciją
  • Karių asmeniniai telefonai – kibernetinių atakų taikiniai
  • Dezinformacijos kampanijomis siekiama diskredituoti NATO Lietuvoje
  • Bataliono kariai pasirengę veikti per kelias valandas
  • NATO pajėgų tikslas – ne provokuoti, o parodyti pasirengimą

– Ar dabartinė saugumo situacija kaip nors keičia bataliono veikimą?

– Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė čia yra Lietuvos kvietimu, kad sumažintų Lietuvos žmonių nuogąstavimus ir gintų šią šalį.

Treniruojamės ir rengiame pratybas, kad galėtume ginti šalį drauge su mūsų sąjungininkais iš Lietuvos ir kitų šalių. Dabartinė situacija to nekeičia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis