NATO lyderiai tikisi šią vasarą paskelbti, kas pakeis Aljanso generalinį sekretorių norvegą Jensą Stoltenbergą.
M.Rutte akivaizdžiu favoritu tapo vasarį, kai paramą deklaravo JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija.
Baltijos šalys reikšti simpatijų neskubėjo – jos reikalavo geriau įsiklausyti į Rytų ir Vidurio Europos nuogąstavimus dėl Rusijos ir net siūlė savo kandidatus. Kritikai baksnojo, kad ilgus metus Olandija skurdžiai finansavo savo gynybą.
Visgi antradienį G.Nausėda ir Estijos premjerė Kaja Kallas viešai paskelbė: mes pritariame, kad prie NATO vairo stotų ilgametė Nyderlandų vyriausybės galva.
M.Rutte savo ruožtu pažadėjo siekti Ukrainos pergalės kare ir ginti Baltijos šalis, jei ateityje jas užpultų Rusija.
– Pone ministre pirmininke, nemažai lietuvių baiminasi, kad Vakarai nepakankamai padeda Ukrainai nugalėti Rusiją ir kad Baltijos šalys gali tapti kitu Rusijos imperializmo taikiniu. Kokia būtų jūsų žinia čia, Vilniuje, šiems lietuviams?
– Siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos, tarp Baltijos šalių ir Rusijos iš esmės yra ir Olandijos siena. Tai reiškia, kad mes ją ginsime kolektyviai kaip Europos Sąjunga ir kaip NATO.
