Kalbėdama per NATO valstybių parlamentų vadovų susitikimą Lietuvos Seime ji teigė, kad sąjungininkės teikia karinę pagalbą Ukrainai, tačiau svarbūs ir politiniai ryšiai.
„Mes taip pat turime užtikrinti, kad Ukraina išliks laisva ir nepriklausoma valstybė, todėl NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasveikinsime prezidentą V. Zelenskį, ir tikiuosi, kad ne tik padidinsime savo praktinę paramą ukrainiečiams, bet ir sustiprinsime politinius Ukrainos ir Aljanso ryšius“, – sakė B.Bražė.
Anot jos, visi sutinka ir pritaria, kad Ukraina turėtų tapti Aljanso nare, ir nuspręsti dėl to turėtų NATO, o ne Rusija.
B.Bražės teigimu, šiuo metu rengiama strateginė daugiametės paramos Ukrainai programa.
„Ją rengiame tam, kad padėtume Ukrainai pereiti nuo senų, sovietinio laikotarpio doktrinų, įrangos ir kad galėtume padėti Ukrainai pasiekti modernių NATO standartų“, – tvirtino NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja.
Jos duomenimis, per pastaruosius metus sąjungininkės Ukrainai suteikė 150 mlrd. dolerių paramos, įskaitant 65 mlrd. eurų karinės paramos, jos moko ukrainiečių karius, teikia ginkluotės, įrangos, teikia ir humanitarinę pagalbą.
„Akivaizdu, kad turime toliau remti Ukrainą. (...) Jeigu Putinas laimės, tai bus ne tik Ukrainos tragedija, dėl to visas pasaulis taps labiau pažeidžiamas“, – sakė B.Bražė.
„Jeigu Putinas laimės, jis manys, kad gali pasiekti savo tikslų naudodamas jėgą, kad gali gąsdinti visą pasaulį ir paminti tarptautines taisykles. Negalime leisti, kad tai nutiktų“, – tvirtino ji.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja akcentavo, kad šalys turėtų daugiau lėšų investuoti į gynybą.
„Lyderiai turėtų susitarti dėl naujų gynybos investicijų, kad 2 proc. nebūtų tikslas, kurio visi siekiame, o tik atspirties taškas“, – sakė ji.
Lietuva ir kitos NATO šalys siekia, kad per liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą bus patvirtintas įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Penktadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, prasidėjusiame NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikime dalyvauja NATO valstybių narių, taip pat Švedijos ir Ukrainos parlamentų vadovai, šių valstybių parlamentų užsienio ir saugumo reikalų komitetų pirmininkai, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas, NATO generalinio sekretoriaus padėjėja viešosios diplomatijos klausimais.
Per jį diskutuojama apie globalius iššūkius, saugumo situaciją, išlaidų gynybai didinimą, atgrasymo ir gynybos stiprinimą. Viena iš svarbiausių temų – ilgalaikis paramos Ukrainai planas.
NATO valstybių parlamentų vadovų susitikimas surengtas prieš liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą.
