„NATO nesikiša į tai. Baltijos šalys turi pačios nuspręsti, kaip organizuoti šią oro policijos dalį“, – žurnalistams Vilniuje sakė Aljanso vadovas po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
„Sąjungininkai įsipareigoję vykdyti oro policijos misiją rotacijos pagrindu, pernai Čikagoje priėmėme svarbų sprendimą pratęsti oro policijos misiją. Vertiname, kad Baltijos šalys pasiūlė padidinti priimančios šalies paramą misijai, bet kaip ją organizuoti vietoje turi viduje nuspręsti trys Baltijos šalys“, – kalbėjo A.F.Rassmussenas
Estija siekia, kad šiuo metu iš Šiaulių vykdoma NATO oro policijos misija nuo 2015 metų būtų rotuojama, ir naikintuvai kartais leistųsi dabar rekonstruojamoje Amario bazėje. Lietuva tokią idėją vertina skeptiškai, argumentuodama, jog misija tuomet labai pabrangtų.
D.Grybauskaitė penktadienį teigė, kad diskusijos bus tęsiamos ateityje, ir pabrėžė, jog Zoknių oro uostas yra visiškai pasirengęs ir toliau priimti NATO sąjungininkų naikintuvus.
„Zoknių oro uostas yra visiškai pasirengęs vykdyti tokią misiją, jau devyneri metai mes tai darome. Lietuva yra prisiėmusi papildomus įsipareigojimus, kaip priimti, kaip organizuoti šias misijas“, – sakė prezidentė.
„Baltijos regionui ir Lietuvai svarbiausia, kad mūsų oro erdvė būtų apginta, o diskusijos, kaip tai galima padaryti pigiau, efektyviau iš tikrųjų tęsis. Paskutinaime trijų gynybos ministrų susitikime buvo nuspręsta kol kas šiuos klausimus atidėti ir palikti ateities diskusijoms“, – teigė D.Grybauskaitė.
„Svarbiausia turime galvoti kaip efektyviai ir pigiai apginti savo oro erdvę. Kad visos trys šalys kartu tai turi daryti, tai be jokios abejonės, ir jos dabar kartu tai daro. O kur leisis lėktuvai ir kur pigiau tai daryti – tai ateities klausimai“, – kalbėjo šalies vadovė.
NATO nelaiko Rusijos grėsme, bet turi visus gynybos planus
NATO nelaiko Rusijos grėsme ir pati nekelia grėsmės Maskvai, bet Aljansas turi visus reikalingus planus apginti savo sąjungininkus, penktadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius.
A.F.Rasmussenas sakė neturintis detalios informacijos apie šiemet planuojamas Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2013“, ir tikino, kad panašiu metu Baltijos šalyse ir Lenkijoje rengiamos pratybos nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis.
„Nelaikome Rusijos grėsme NATO ir NATO tikrai nekelia grėsmės Rusijai, bet, žinoma, turime parengtus visus reikalingus planus apsaugoti ir apginti NATO sąjungininkus. Kalbant apie pratybas, svarbiausia yra demonstruoti visišką skaidrumą“, – žurnalistams sakė generalinis sekretorius.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas šią savaitę pareiškė, kad kai kurie Lietuvos pašonėje šiemet planuojamų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2013“ elementai yra nukreipti prieš kaimynus.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė |
Kol kas oficialios informacijos apie pratybų scenarijų ar jose dalyvausiančių pajėgų kiekį nėra, tačiau manoma, kad mokymai primins didelį atgarsį sukėlusias pratybas „Zapad-2009“, kai scenarijuje buvo numatytas puolimas į Baltijos šalių teritoriją ir prevencinis branduolinis smūgis Varšuvai.
„Mes neturime detalios informacijos apie artėjančias Rusijos karines pratybas. Noriu pabrėžti, kad karinės pratybos, žinoma, yra karinės veiklos integruota dalis. NATO šalys taip pat rengia karines pratybas ir mes šiame regione ketiname rengti pratybas „Steadfast Jazz“ vėliau šiemet“, – kalbėjo NATO vadovas.
„Manau, kad svarbu demonstruoti atvirumą ir visišką skaidrumą, kai kalbama apie karines pratybas. Galiu patikinti, kad esame pasirengę demonstruoti tokį skaidrumą, ir mūsų karinės pratybos neskirtos su niekuo konfrontuoti. Jos skirtos gerinti mūsų galimybes dirbti kartu, rengti pajėgas darbui kartu, efektyviau veikti kartu – toks „Steadfast Jazz“ pratybų tikslas“, – kalbėjo jis.
Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė teigė, kad Lietuvai svarbu, jog tokios NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybos kaip „Steadfast Jazz“ vyktų reguliariai. Ji pabrėžė, kad šiose pratybose pirmą kartą bus „realiai išbandytas kolektyvinės gynybos scenarijus“ pagal NATO sutarties penktąjį straipsnį.
„Lietuvai ir visam regionui labai svarbu, kad jos vyktų reguliariai ir užtikrintų mūsų realų saugumą“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė prezidentė.
D.Grybauskaitė taip pat teigė, kad Baltijos šalių vykdomos pratybos su partneriais NATO „visada nukreiptos į gynybinius pajėgumus“.
„Visos NATO pratybos yra atviros ir mes pasirengę dalytis tokia informacija. Jos nėra nukreiptos prieš nieką ir nėra grasinančios. Todėl tikimės to paties ir iš mūsų kaimynų“, – sakė prezidentė.
NATO nedalyvaus Malio operacijoje
A.F.Rasmussenas penktadienį pareiškė, kad Aljansas nedalyvaus kariniuose veiksmuose Malyje, bet pagyrė sąjungininkus, kurie nusprendė prisidėti prie Prancūzijos vadovaujamos misijos.
„NATO kaip tokia nedalyvauja Malio operacijoje, ir aš nematau jokio vaidmens NATO kaip tokiai Malyje“, – žurnalistams Vilniuje sakė A.F.Rasmussenas.
Tačiau jis pagyrė Prancūzijos veiksmus, sakydamas, kad jie buvo būtini, siekiant sustabdyti teroristų grupių įsitvirtinimą šioje Afrikos šalyje.
„Vertinu, kad individualūs NATO sąjungininkai nusprendė suteikti paramą Prancūzijai šioje svarbioje misijoje. Bet Jungtinių Tautų Saugumo taryba nusprendė, kad tai turėtų būti Afrikos vadovaujamos stabilizacijos pajėgos, būtent todėl ir nematau NATO vaidmens“, – kalbėjo NATO vadovas po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
Lietuvos prezidentė sakė, kad Lietuva gali prisidėti humanitarine pagalba ir šių metų antroje pusėje siųsdama instruktorius Europos Sąjungos (ES) remiamai mokymo misijai.
„Mūsų formos bendradarbiavimo ir dalyvavimo šiuo metu diskutuojamos apie humanitarinę pagalbą ir apie tai, kad nuo metų vidurio Lietuva galbūt galės dalyvauti mokymo misijoje siųsdama instruktorius“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prancūzija puolimą Malyje pradėjo sausio 11 dieną, kai šalies šiaurę valdę islamistai ėmė bandyti įsitvirtinti ir piečiau, sostinės Bamako link.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas su prezidente Dalia Grybauskaite |
NATO vadovas ragina Lietuvą didinti išlaidas gynybai
A.F.Rasmussenas penktadienį paragino Lietuvą laikytis įsipareigojimo didinti išlaidas gynybai.
„Lietuva pripažino būtinybę padidinti išlaidas gynybai, ir aš raginu jus laikytis šio svarbaus įsipareigojimo“, – žurnalistams sakė Aljanso vadovas po susitikimo su Lietuvos prezidente D.Grybauskaite.
„Žinau, kokius sunkumus patyrė visi mūsų partneriai, įskaitant Lietuvą. Bet privalome išsaugoti stiprią gynybą ir stiprią NATO“, – sakė NATO vadovas.
NATO generalinis sekretorius taip pat pabrėžė, kad krizės metu Aljanso šalims būtų naudinga kartu pirkti pajėgumus, kurių jos negali įsigyti savarankiškai.
„Raginu visus sąjungininkus dalyvauti daugiašaliuose projektuose įsigijant pajėgumus, kurių negali leisti patys“, – sakė A.F.Rasmussenas.
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Aljanso vadovas pabrėžė, kad „NATO yra įsipareigojusi Lietuvai 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus“. Jis taip pat pagyrė Lietuvos indėlį Afganistane ir NATO energetinio saugumo centro įkūrimą.
Lietuva pripažino būtinybę padidinti išlaidas gynybai, ir aš raginu jus laikytis šio svarbaus įsipareigojimo, – sakė Aljanso vadovas.
Lietuvos gynybos finansavimas 2013 metais turėtų didėti iki 923,9 mln litų. 2012 metais asignavimai Krašto apsaugos ministerijai siekė 870,2 mln. litų ir sudarė apie 0,79 proc. BVP.
Pernai gegužę NATO viršūnių susitikimo Čikagoje išvakarėse 11 partijų pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo „kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP“. Konkretus terminas susitarime nenurodomas.
Prezidentė: šiemet gali būti rengiamas NATO viršūnių susitikimas
Šiais metais Briuselyje gali įvykti NATO viršūnių susitikimas, penktadienį pranešė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šiemet yra tikėtina, kad gali būti organizuojamas papildomas susitikimas Briuselyje visų NATO vadovų“, – žurnalistams sakė prezidentė po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi.
D.Grybauskaitė taip pat pranešė pakvietusi NATO vadovą atvykti į rugsėjį Vilniuje vyksiantį Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimą.
BNS paprašytas patvirtinti būsimo NATO viršūnių susitikimo planus, NATO generalinis sekretorius sakė, kad sprendimų dar nėra: „Nepriimta jokių sprendimų, kada vyks kitas susitikimas“.
Po šio komentaro Lietuvos prezidentė įsiterpė, patikslindama, kad kol kas tai tik idėja: „Aš paminėjau, kad ne planai, bet idėja yra tokia, kad būtų tikslinga, bet kaip girdėjote sprendimai bus daromi vėliau“.
