„NATO įsipareigojimas ginti visus savo partnerius yra stiprus kaip uola. Bendra gynyba NATO yra labai svarbi ir su Lietuva kartu stovime petys į petį, kaip ir su kitomis NATO šalimis narėmis“, – tvirtino J.Soltenbergas.
Vieno pirmųjų NATO vadovo vizitų į Baltijos šalis metu buvo aptariami energetinio saugumo klausimai ir NATO viršūnių susitikimo Velse priimtų sprendimų įgyvendinimas.
„Laikome Lietuvą labai vertinga NATO partnere ir dėkojame už pagalbą Afganistane. Taip pat sveikiname šalies ryžtą didinti biudžeto išlaidas gynybai“, – sakė NATO vadovas.
J.Stoltenbergas taip pat minėjo, kad NATO šiuo metu stebi Rusijos karinių pajėgų ir technikos judėjimą į Ukrainą ir link Rytų Ukrainoje sutartos paliaubų ribos.
„Matėme pajėgų, įrangos, tankų, artilerijos ir pažangios oro gynybos sistemos judėjimą į Ukrainą. Taip pat matėme pajėgų judėjimą link linijos, kuri turėtų būti paliaubų linija. Taigi, matėme pajėgų judėjimą Vakarų kryptimi Rytų Ukrainoje. Tai labai rimta, nes tai pakerta Minsko susitarimus ir gilina konfliktą“, – teigė Aljanso vadovas.
NATO generalinis sekretorius paragino Rusiją išvesti savo karius iš Rytų Ukrainos ir atitraukti juos nuo sienos, sakydamas, kad tai padėtų „deeskaluoti situaciją“.
Aljanso vadovas sakė nesiimsiantis spekuliuoti, kokių tikslų siekia Rusija telkdama pajėgas, bet paragino gerbti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir tarptautinę teisę.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Aljanso vadovas Karmėlavoje susitiko su Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariais iš JAV, Danijos, Vengrijos, apžiūrėjo Oro erdvės kontrolės centrą, kuriame įkurtas trijų Baltijos šalių bendras valdymo ir pranešimų centras. Po to jie aptarė regioninio saugumo ir gynybos klausimus, padėtį Ukrainoje, kalbėjo, kaip įgyvendinamos NATO viršūnių susitikime Velse patvirtintos kolektyvinės gynybos priemonės.
J. Stoltenbergas Aljanso šalyse lankosi su pažintiniais vizitais.
Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas J. Stoltenbergas šių metų spalio pradžioje pakeitė iki tol NATO generalinio sekretoriaus pareigas ėjusį daną Anderssą Foghą Rasmusseną.
Į Lietuvą NATO vadovas atvyko po apsilankymų Latvijoje ir Estijoje, kur kalbėjo apie išaugusį Rusijos karinį aktyvumą greta Baltijos šalių.
Dėl Rusijos karinių lėktuvų greta Baltijos šalių šiemet NATO naikintuvai buvo pakelti daugiau kaip šimtą kartų. 2010 metais tokių atvejų buvo vos keturi.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija teigia, kad ši statistika atspindi „nerimą keliantį Rusijos karinį aktyvumą prie Baltijos valstybių sienų“, be to, skrydžiai be veikiančio atsakiklio arba grafiko kelia pavojų ir civilinei aviacijai.
Buvęs Norvegijos premjeras J.Stoltenbergas NATO generalinio sekretoriaus pareigas eina nuo spalio 1 dienos.
