„Kariuomenių vadų buvo diskutuojama dėl to sustiprinto pajėgų buvimo Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Kariuomenių vadai sutarė teikti karinį patarimą ministrams, kad turėtų būti bataliono kovinės grupės dydžio vienetai Baltijos valstybėse ir Lenkijoje“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė brigados generolas Gintautas Zenkevičius.
Pasak jo, bataliono kovinė grupė yra didesnė už paprasto bataliono dydžio pajėgas ir jas sudaro apie tūkstantis karių.
Komitetui pateikus karinį patarimą dėl bataliono kovinių grupių steigimo, jį per kelias savaites apsvarstys NATO Gynybos politikos planavimo komitetas.
„Bataliono kovinė grupė – tai yra batalionas plius tam tikros kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo elementai. Tai čia realiai turėtų būti apie tūkstantis karių, bet čia priklauso nuo valstybių dydžio ir nuo to, kokia tai bus grupė – sunki, vidutinė ar lengva“, – kalbėjo karininkas.
Komitetui pateikus karinį patarimą dėl bataliono kovinių grupių steigimo, jį per kelias savaites apsvarstys NATO Gynybos politikos planavimo komitetas. Ketinimai steigti šiuos karinius vienetus Baltijos šalyse ir Lenkijoje vėliau turės būti patvirtinti Šiaurės Atlanto Tarybos, kurią sudaro visų NATO šalių ambasadoriai, o galutinį sprendimą priims Aljanso gynybos ministrai birželio mėnesį.
„Kai ministrai patvirtins tą patarimą, duos nurodymus, kaip reikia toliau planuoti jų kūrimą“, – kalbėjo G.Zenkevičius.
Pasak jo, kol kas nenuspręsta, kurių valstybių karių pagrindu bus kuriamos tarptautinio bataliono kovinės grupės, tačiau prieš kelias savaites Lietuvos pareigūnai teigė gavę Vokietijos atstovų patvirtinimus, jog Lietuvoje pagrindinį vaidmenį kuriant šį karinį vienetą atliks vokiečiai.
„Greičiausiai, kas bus tos „framework nation“ (pagrindinės valstybės – BNS), oficialiai bus paskelbta Varšuvos viršūnių susitikimo metu“, – BNS teigė generolas.
Pasak G.Zenkevičiaus, kariniame komitete trečiadienį aptartos ir galimybės Juodojoje jūroje dislokuoti NATO karinių laivų flotilę Rumunijos ir Bulgarijos prašymu.
Galimybė dislokuoti po tarptautinį karių batalioną Baltijos šalyse svarstoma, pernai to paprašius Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadams.
„Kalbėjome, kad toks sprendimas kaip ir turi prasmės, bet trūksta dar detalių, yra siūloma toliau dirbti, daryti analizę“, – sakė karininkas.
Galimybė dislokuoti po tarptautinį karių batalioną Baltijos šalyse svarstoma, pernai to paprašius Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadams.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje nuo 2014 metų pavasario dislokuota kuopa Jungtinių Valstijų karių, karinė technika, taip pat įkurtas nedidelis NATO štabas. Be to, Baltijos šalyse po kelis mėnesius treniravosi kitų NATO šalių kuopos.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
