Tarptautinis batalionas. Nuo 2017 metų Rukloje dislokuotame NATO batalione tarnauja virš tūkstančio karių. Daugiausia – 530 karių – į Lietuvą atsiuntusi vienetui vadovaujanti Vokietija. Po maždaug 240 karių yra atsiuntę Nyderlandai ir Čekija, norvegai dislokavo virš 20, Belgija atsiuntė vieną karį, o Islandija – vieną civilį. Sąjungininkų kariai į Lietuvą taip pat atsigabeno tankų, pėstininkų kovos mašinų, kitos technikos.
Prieš kelis mėnesius Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) pažadėjo, kad jos šalis per artimiausius trejus metus investuos 110 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Rukloje ir Pabradėje.
Oro policija. Šią NATO misiją Baltijos šalyse iš aviacijos bazės Šiauliuose vykdo apie 140 lenkų karių su keturiais naikintuvais F-16. Už misiją atsakingos šalys keičiasi kas keturis mėnesius. Oro policijos misija vykdoma nuo 2004 metų.
Štabas Vilniuje. Lietuvos sostinėje 2015 metais atidarytame vadinamajame NATO pajėgų integravimo vienete tarnauja 20 Lietuvos karių ir 20 karių iš 13 sąjungininkų šalių. Šis štabas yra atsakingas už pagalbą į Lietuvą perdislokuojant sąjungininkus, ypač Aljanso greitojo reagavimo pajėgas.
Energetinio saugumo centras. 2012 metais įsteigtame NATO energetinio saugumo kompetencijos centre Lietuvoje šiuo metu dirba 32 asmenys, iš jų pusė yra Lietuvos kariai bei civiliai. Kitą pusę Vilniuje veikiančio centro personalo sudaro sąjungininkai iš dešimties Aljanso šalių.
Valdymo ir pranešimų centras. Kauno rajone įsikūrusiame Karinių oro pajėgų Oro erdvės ir kontrolės centre, kur įkurtas trijų Baltijos valstybių Bendras valdymo ir pranešimų centras, dislokuota keliasdešimt Estijos ir Latvijos karių. Tikslus jų skaičius neviešinamas.
Jungtinės Valstijos. Marijampolėje įsikūrusiame Lietuvos kariuomenės logistikos batalione tarnauja maždaug 25 JAV kariai. Į šalį reguliariai atvyksta JAV specialiųjų operacijų kariai, tačiau jų skaičius neviešinamas.
JAV nuo 2014 metų Lietuvai skyrė daugiau nei 200 mln. eurų – pirko karinę įrangą, organizavo mokymus ir investavo į karinę infrastruktūrą. Šiaulių rajone įsikūrusiuose Mumaičiuose įrengtos patalpos JAV ginkluotei ir technikai laikyti.
Lūkesčiai dėl oro gynybos ir laivų. Lietuva turi trumpo nuotolio raketų ir perka vidutinio nuotolio sistemas, bet negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas. Lietuviai norėtų, kad jas dislokuotų sąjungininkai, bet kol kas tai atrodo mažai tikėtina.
Lietuva taip pat siekia pakeisti oro policijos misijos mandatą, kad ji taptų oro gynybos misija. Efektyviai oro gynybai svarbūs ir radarų pajėgumai, susitarimai dėl keitimosi informacija bei gynybos planai, kaip neutralizuoti Karaliaučiaus krašte esančius Rusijos pajėgumus.
Lietuva taip pat siekia, kad NATO sąjungininkai atsiųstų daugiau karo laivų į Baltijos jūrą.
Pajėgų judėjimas. Lietuva ragina įkurti vadinamąją „karinį Šengeną“ – sistemą, kuri leistų kariams tarp Europos šalių judėti su minimaliomis kliūtimis.
Baltijos šalys teigia susitvarkiusios leidimų įvažiuoti sąjungininkų karinei technikai sistemą taip, kad tokie leidimai būtų išduodami per 24 valandas. Vis dėlto jos iki šiol susiduria su iššūkiu karinėms reikmėms pritaikyti civilinę infrastruktūrą – geležinkelius, kelius ar viadukus.
Lietuva taip pat siekia, kad NATO sąjungininkai atsiųstų daugiau karo laivų į Baltijos jūrą.
Lietuvos ir kitų regiono šalių pareigūnai taip pat ragina suteikti daugiau įgaliojimų vyriausiajam NATO pajėgų vadui Europoje. Tai siūloma nerimaujant, kad politinių sprendimų priėmimas iš visų NATO šalių atstovų sudarytoje taryboje krizės atveju gali užtrukti per ilgai.
Parama iš JAV. Išsikvepiant Lietuvos pastangoms sugrąžinti amerikiečių karius nuolatiniam buvimui, dabar valdžia bando įtikinti amerikiečius šalyje dažniau rengti pratybas. Į jas JAV kariai atvyksta iš Lenkijos. Po kuopą JAV karių nuolat kiekvienoje iš Baltijos šalių buvo nuo 2014 metų Krymo aneksijos iki 2017 metų rudens.
