„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 07 10 /23:02

Vilniuje – nauja NATO era: aljansas patvirtino naujus gynybos planus, Turkija atvėrė kelią Švedijos narystei

Istoriniam NATO susitikimui besirengiantis Vilnius pirmadienį tapo gerai saugoma tvirtove, o Lietuvos sostinėje dar iki oficialios susitikimo pradžios paskelbtos dvi svarbios geros žinios. NATO patvirtino naujus regioninius planus, kuriuose pirmą kartą itin detaliai apibrėžiama, kaip būtų ginama Lietuva ir kitos šalys Rusijos užpuolimo atveju, o Turkija atvėrė kelią į NATO Švedijai. Pateikiame 15min skaitytojams karščiausias naujienas.
Tayyipas Erdoganas, Jensas Stoltenbergas ir Ulfas Kristerssonas
Tayyipas Erdoganas, Jensas Stoltenbergas ir Ulfas Kristerssonas / „Scanpix“/AP nuotr.

Svarbiausi faktai

  • JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į Lietuvą
  • NATO patvirtino regioninius gynybos planus
  • Turkija atvėrė kelią Švedijos narystei NATO
  • Vilnius, reikšdamas paramą Ukrainai, pasipuošė mėlynai geltonomis vėliavomis.
  • Dėl aukštų pareigūnų vizito sostinėje įvesti eismo ribojimai
  • Įsilaužėliai per radijo stotį ir prekybos centre Vilniuje paleido įrašą prieš NATO

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Švedų premjeras: susitarimas su Turkija dėl narystės NATO – „gera diena Švedijai“

23:41

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sako, kad yra „labai laimingas“ dėl pasiekto susitarimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, suteikiančio postūmį šalies narystei NATO.

„Žengiame labai didelį žingsnį link formalaus Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Tai buvo gera diena Švedijai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė U.Kristerssonas.

„AP“/„Scanpix“/Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas
„AP“/„Scanpix“/Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.

Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.

Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.

NATO šalių lyderiai sveikina Vilniuje pasiektą susitarimą dėl Švedijos narystės

23:30

NATO šalių lyderiai pasveikino pirmadienį Vilniuje prieš viršūnių susitikimą pasiektą susitarimą, pagal kurį Turkija turėtų galop ratifikuoti Švedijos narystę Aljanse.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.

„Esu pasirengęs dirbti kartu su prezidentu R.T.Erdoganu ir Turkija stiprinant gynybą ir atgrasymą euroatlantinėje erdvėje“, – pranešime spaudai sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Nekantriai laukiu galimybės pasveikinti ministrą pirmininką Kristerssoną ir Švediją kaip mūsų 32-ąją NATO sąjungininkę“, – pridūrė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sveikino „geras naujienas iš Vilniaus“.

„Kelias Turkijai ratifikuoti Švedijos narystę NATO pagaliau aiškus“, – tviteryje rašė Vokietijos diplomatijos vadovė.

G.Nausėda sakė, kad Švedijos narystė sustiprins tiek Baltijos jūros regioną, tiek visą Aljansą.

„Vilniuje pasiektas lūžis dėl Švedijos stojimo į NATO! Tikimasi, kad Aljansas netrukus pasveikins Švediją kaip visateisę narę“, – tviteryje rašė G.Nausėda.

„Tai ženkliai sustiprins Baltijos jūros regioną ir visą Aljansą. Esame vieningi ir stiprūs!“, – pridūrė jis.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.

Tampame gerokai saugesni: Švedijos narystė NATO keičia jėgų pusiausvyrą mūsų naudai

23:06

Švedijai įstojus į NATO ir Baltijos jūrai tapus vidine aljanso jūra, Europoje iš esmes keičiasi jėgų pusiausvyra, ir tai sustiprins Lietuvos saugumą, sako gynybos ekspertas Darius Antanaitis.

Švedijos narystės svarbą atsargos majoras interviu 15min įvertino netrukus po to, kai Turkijos prezidentas Vilniuje paskelbė, kad nebeblokuos Švedijos narystės aljanse.

„Baltijos jūra tapo vidine NATO jūra ir tai iš esmės pakeitė jėgų persvarą Europoje“, – teigė D.Antanaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ilgą laiką „Suvalkų koridorius“ buvo didelis galvos skausmas Lietuvai ir Lenkijai, nes tai buvo trumpiausias kelias rusams per Baltarusija sausumos keliu pasiekti Karaliaučiaus sritį.

Šiaurės Europos žemėlapis ir Suvalkų koridorius
Šiaurės Europos žemėlapis ir Suvalkų koridorius

„Mums tai buvo vienintelis sausumos kelias sąjungininkams atvykti į Baltijos valstybes ir karo pabėgėliams pasitraukti iš Baltijos valstybių į Europą. Labai siauras žemės ruožas, kurį net nebūtina užimti fiziškai, nes jis visiškai apšaudomas iš Baltarusijos ir iš Karaliaučiaus srities.

Suomijai tapus NATO nare, buvo dalinai išspręstas NATO pajėgų atvykimo į Baltijos valstybes klausimas, tačiau neutraliosios Švedijos statusas trukdė NATO pajėgoms atvykti ginti Suomiją ir Baltijos valstybes sausuma per Norvegiją. Švedijai tapus NATO nare, visi klausimai išspręsti. Suvalkų koridoriaus problematika išnyko“, – teigė D.Antanaitis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Darius Antanaitis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Darius Antanaitis

Jo teigimu, parama gali masiškai atvykti ne dviem siaurais keliais ir vienu lėtu ir nepritaikytų vežti sunkiąją techniką geležinkeliu, kurie būtų nuolat rusų apšaudomi ir užgriozdinti karo pabėgėlių, bet milžiniškais laivais kurie talpina tūkstančius NATO karių ir NATO technikos bei lėktuvais.

„Karaliaučiaus sritis tapo visiškai pažeidžiama, rusų išėjimas į Baltijos jūrą iš Sankt Peterburgo visiškai kontroliuoja NATO. Gotlando sala, kuri valdo visą Baltijos jūra, tapo NATO gynybos dalimi. Labai daug klausimų išspręsta, netgi nuolatinis NATO pajėgumų buvimas Baltijos valstybėse jau nebėra toks skausmingas kaip iki šiol.

Švedijos ir Suomijos tapimas NATO narėmis visiškai pakeitė saugumo architektūrą Europoje, užkardė rusų agresijos galimybę prieš Baltijos valstybes bei panaikino agresijos pavojų Arktyje Norvegijai, Suomijai bei Švedijai. Rusija izoliuota nuo europinės Arkties, Baltijos jūros ir Baltijos valstybių. Tai milžiniškas istorinis laimėjimas ir milžiniškas indėlis į mūsų namų, šeimų ir pačių saugumą“, – 15min sakė gynybos ekspertas.

G.Nausėda sveikina susitarimą dėl Švedijos

23:02

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasveikino Vilniuje pasiektą susitarimą dėl Švedijos narystės NATO ir pareiškė, jog tai sustiprins tiek Baltijos jūros regioną, tiek visą Aljansą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad viršūnių susitikimo išvakarėse su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

„Vilniuje pasiektas lūžis dėl Švedijos stojimo į NATO! Tikimasi, kad Aljansas netrukus pasveikins Švediją kaip visateisę narę“, – tviteryje rašė G. \Nausėda.

„Tai ženkliai sustiprins Baltijos jūros regioną ir visą Aljansą. Esame vieningi ir stiprūs!“, – pridūrė jis.

J.Bidenas planuoja susitikti su V.Zelenskiu

22:59

Per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje JAV Prezidentas Joe Bidenas surengs du aukšto lygio dvišalius susitikimus su Turkijos Prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Politico“ tai sužinojo iš dviejų informuotų šaltinių.

Pasak leidinio, antradienį J.Bidenas susitiks su R.T.Erdoganu, liepos  trečiadienį planuojamas – nors dar nėra galutinai patvirtintas – Jungtinių Valstijų ir Ukrainos vadovų susitikimas.

Pasak „Politico“, J.Bidenas bandys įtikinti V.Zelenskį, kad tam tikrų biurokratinių kliūčių ir reformų pašalinimas, taip pat „reikšmingi Jungtinių Valstijų ir kai kurių NATO sąjungininkių saugumo įsipareigojimai“ yra daugiausia, ką Kyjivas gali gauti Vilniuje šiais metais.

L.Kojala: Erdogano sprendimas svarbus ne tik Švedijai, bet ir Ukrainai

22:40

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala 15min sako, kad Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sprendimas atverti duris į NATO Švedijai yra svarbus ne tik švedams, bet ir visam aljansui bei Ukrainai.

„Išsipildė optimistinis scenarijus – kaip ir Madride prieš metus, R.T.Erdoganas norėjo išlaukti iki pat suvažiavimo proveržiui pasiekti“, – atkreipė dėmesį politikos ekspertas.

Jo teigimu, jei Vilniuje proveržio nebūtų įvykę, Švedijos narystė kabėtų ore neribotą laiką.

„29 šalių ratifikuota narystė nevirstų visaverte, tuo siunčiant signalą apie NATO vienybės stoką ir negebėjimą susitarti. Tai nebūtų palanku ir Ukrainai, nes kurtų narystės blokavimo precedentą, kuris ateityje gali tapti problema ir Ukrainai“, – teigė L.Kojala.

J.Stoltenbergas: Turkija pakeitė poziciją dėl Švedijos narystės NATO

22:23 Atnaujinta 22:47

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

„Prezidentas Erdoganas sutiko nedelsiant pateikti Švedijos įstojimo protokolą Didžiajai nacionalinei asamblėjai ir užtikrinti ratifikavimą“, – tviteryje parašė NATO vadovas.

„Tai – istorinis žingsnis, kuris visą NATO daro stipresne ir saugesne“, – pridūrė jis.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.

Apie pasiektą susitarimą J.Stoltenbergas paskelbė po kelias valandas trukusių pokalbių su R.T.Erdoganu ir Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.

Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.

Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.

R.T.Erdoganas anksčiau pirmadienį buvo nustebinęs sąjungininkes, susiedamas savo paramą Švedijos narystei su įstrigusių Ankaros derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) atnaujinimu.

Vėliau Vilniuje jis susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu. Po susitikimo Ch.Michelis paskelbė, kad susitikimas buvo geras, o per jį aptartos galimybės suteikti naują impulsą ES ir Turkijos bendradarbiavimui.

Turkija nuo 2005 metų yra formali kandidatė įstoti į ES, tačiau pastaraisiais metais derybos dėl narystės sustojo be aiškių perspektyvų joms atsinaujinti.

Švedija taps 32-ąja Aljanso nare.

V.Zelenskis vėl ragina NATO Vilniuje suteikti „aiškų signalą“ dėl Ukrainos narystės

22:12

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vėl paragino Vakarų sąjungininkes suteikti „aiškų signalą“ dėl Ukrainos narystės Aljanse.

„Ukraina nusipelno būti Aljanse. Ne dabar, nes dabar vyksta karas, bet mums reikia aiškaus signalo ir šis signalas yra reikalingas dabar“, – socialiniame tinkle „Telegram“ patalpintame vaizdo įraše sakė V.Zelenskis.

V.Zelenskis patvirtino, kad dalyvaus NATO viršūnių susitikime Vilniuje

21:50

Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje, rašo pravda.ua.

Jis taip pat paminėjo Vilniaus viršūnių susitikime planuojamus „įvairaus lygio dvišalius susitikimus – Europos šalių, Amerikos, Kanados, Japonijos“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Prioritetai yra visiškai akivaizdūs – oro gynyba mūsų miestams, visoms bendruomenėms visoje šalyje, dirbame, kad sukurtume visavertį oro skydą“, – pridūrė prezidentas.

Iki šiol Ukrainos pusė nei patvirtino, nei paneigė prezidento dalyvavimo liepos 11-12 d. vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

Pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino V.Zelenskio dalyvavimą NATO Vilniuje.

D.Kuleba ragina Berlyną neblokuoti Ukrainos stojimo į NATO

21:14

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Berlyną nustoti blokuoti spartų Ukrainos stojimą į NATO.

Tai D.Kuleba sakė pirmadienį duodamas interviu žiniasklaidos kanalui ARD.

„Raginu Vokietijos vyriausybę nekartoti klaidų, kurias A.Merkel padarė 2008 m.“, – sakė Ukrainos diplomatas.

Pasak jo, jau dabar didžioji dauguma NATO narių pritaria greitam Ukrainos prisijungimui prie Aljanso.

2008 m. Bukarešte vykusiame NATO viršūnių susitikime Vokietija ir Prancūzija pasisakė prieš Ukrainos narystę ir veiksmų plano dėl šalies stojimo į Aljansą suteikimą.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“