35 parlamentarų grupė, atstovaujama Egidijaus Klumbio ir Juliaus Veselkos, prašo ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja 2002 m. priimtas Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymas.
Pasak parlamentarų, Konstitucijos skirsniui „Užsienio politika ir valstybės gynimas“ prieštarauja minėto įstatymo nuostata, kad kolektyvinės gynybos operacijos tikslais kitų valstybių, tarp jų ir Lietuvos sąjungininkių Šiaurės Atlanto Aljanse, kariniai vienetai gali atvykti į Lietuvą ir būti panaudoti jos teritorijoje.
„Konstitucija nenumato, kad, vykdant kolektyvines gynybos operacijas, į Lietuvą galėtų atvykti kitų valstybių kariniai vienetai ir jie galėtų būti panaudojami Lietuvos teritorijoje“, – rašoma liepą teismui įteiktame prašyme.
Prašymą pasirašiusiųjų nuomone, šis įstatymas, į kurį perkelti NATO aljanso šalių bendradarbiavimo gynybos srityje principai, taip pat antikonstituciškai riboja Seimo galias daugiau jų suteikdamas prezidentui.
Kreipmasį į KT pasirašė parlamentinių Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo, Valstiečių liaudininkų frakcijų nariai.
Paklaustas, kaip vertina parlamentarų kreipimąsi, tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas BNS sakė, jog šis prašymas prilygsta abejonėms, ar Lietuvos narystė NATO apskritai atitinka šalies Konstituciją.
„Kyla klausimas, kada Seimo nariai buvo nuoširdūs – ar 2004 metais balsuodami už Šiaurės Atlanto sutartį ir pritardami Lietuvos narystei NATO, ar dabar, kai kelia abejones, ar Lietuvos narystė NATO atitinka Konstituciją“, – sakė D.Žalimas.
Teisininko teigimu, narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje neprieštarauja Konstitucijai, o parlamentarai, rašydami tokį kreipimąsi, kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui".
„Jie mano, jog ginkluoto užpuolimo atveju Lietuva turėtų gintis viena, o kitos NATO šalių pajėgos negalėtų atvykti į Lietuvą. Seimo nariai skundžia vieną esminių NATO principų – kolektyvinę gynybą – kuri reiškia, kad vienos šalies užpuolimas traktuojamas kaip visų NATO narių užpuolimas“, – kalbėjo D.Žalimas.
Pasak teisės specialisto, šaliai integruojantis į tarptautines organizacijas, konstitucinių normų turinys kinta, tad ir narystė NATO tik praplečia Konstitucijoje įtvirtintą ginkluoto užpuolimo sąvoką, jai neprieštaraudama.
„Pagal Lietuvos Konstituciją, ginkluoto užpuolimo atveju prezidentas gali priimti sprendimus panaudoti karinę jėgą prieš užsienio valstybę, o narystės NATO sąlygomis Lietuvos užpuolimas reiškia ne tik tiesiogiai Lietuvos, o ir bet kurios kitos Aljanso narės užpuolimą“, – sakė teisininkas.
Anot D.Žalimo, abejonės kilo ir dėl kitos priežasties – Seimo nariai supainiojo dvi sąvokas: „kariuomenės dalinių“ ir „karinių bazių“.
„Seimo nariai ne tik abejoja kertiniu NATO principu (kolektyvine gynyba), bet ir mano, kad Lietuva negali pasikviesti kitų NATO šalių, jei ji yra tiesiogiai užpuolama. Parlamentarai mano, kad tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam kitų šalių „karinių bazių“ draudimui. Tačiau Konstitucijoje skiriamos dvi sąvokos: „karinių bazių“ ir „kariuomenės dalinių“. Kitų valstybių – NATO narių – buvimas šalies teritorijoje nereiškia „bazių“, tad Konstitucijai neprieštarauja,“ – tvirtino D.Žalimas.
