Rusijai užpuolus Ukrainą, NATO iš esmės pakeitė požiūrį į rytinio flango gynybą.
Anksčiau buvo laikomasi požiūrio, kad užpuolus rusams Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą.
Dabar aljansas nori būti pasirengęs iškart duoti tvirtą atkirtį, o tai reiškia daugiau pajėgų palei Rusijos sieną ir daug detalesnius įsipareigojimus greitai permesti pajėgas iš konkrečių dalinių.
Šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausiasis NATO karininkas JAV generolas Christopheris G. Cavoli. Lietuvos vadovybė tikisi, kad tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti.
Konkretūs priskirti daliniai naujame Baltijos šalių ir Lenkijos regioniniame plane yra įslaptinti, bet Lietuvos atveju kertinis vaidmuo tektų Vokietijai, kuri nuo 2017 metų vadovauja tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje ir kurios divizija priskirta mūsų regiono gynybai.
Nauji planai neseniai pristatyti visų aljanso šalių atstovams. Juos patvirtinti tikimasi iki NATO viršūnių susitikimo, kuris liepos mėnesį vyks Vilniuje.
Naują NATO gynybos koncepciją interviu 15min paaiškino prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Interviu temos
- Naujų NATO gynybos planų pobūdis
- 10 dienų termino reikšmė
- Rusijos kariniai planai
- Suomijos narystė NATO
- NATO oro gynyba Baltijos šalyse
– Kokia yra stadija dėl NATO gynybos planų mūsų regionui peržiūrėjimo?
– Jie yra ne peržiūrinėjami, bet rengiami visiškai naujos kartos regioniniai gynybos planai. Kaip tik šiuo metu turėtų būti baiginėjamas darbas su pirminiais projektais. Tuomet jie pradės savo kelionę per įvairius karinius ir paskui, tikėtina, politinius formatus iki jų patvirtinimo.
