Garsai pabaidė netoliese besiganiusias ožkas ir žirgliojusį gandrą, tačiau Šventežerio gyventojas net nekrūptelėjo, nors karines pratybas pamatė pirmą kartą gyvenime.
„Skaičiau ir laikraštyje, ir televizoriuje mačiau, kas čia šiandien bus. Žmonės viską žinojo“, – sakė D.Saukevičius, visose trijose sankryžos pusėse jau pradėjus rikiuotis automobilių eilėms, kurių policijos pareigūnai operacijos metu nepraleido.
Dar šeštadienį amerikiečių, britų ir lenkų kariai slapta atvyko ir pasislėpė keliuose taškuose Lietuvos pasienyje su Lenkija, taip ruošdamiesi operacijai, skirtai išvalyti Suvalkų koridorių nuo jį okupavusių pajėgų.
Ankstų sekmadienio rytą jie ir Lietuvos kariai savanoriai iš pasalų smogė tris transporto mazgus užėmusioms pajėgoms.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, iš Vakarų besiribojantis su Karaliaučiaus sritimi, o iš Rytų – su Baltarusija.
Konflikto atveju Suvalkų koridoriaus užgrobimas užtvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl ši vietovė yra viena pirmųjų vietų, kur pirštu beda ekspertai, ieškodami galimo NATO karo su Rusija židinių.
Pratybose Aljanso pajėgoms ruožą pavyko išlaisvinti – perėmus pagrindines sankryžas, per jas po kelių valandų jau važiavo iš Lenkijos atvykę NATO kariai.
Transporto priemonių kolona, kurioje važiuoja 1,5 tūkst. karių, vyksta į Alytų pasipildyti atsargų. Vėliau ji važiuos į vidurio Lietuvą, kur prisijungs prie ten esančių Aljanso karių ir kartu sieks atremti iš vakarinės šalies dalies į Vilnių žygiuojančius priešininkus Kėdainių – Jonavos ruože.
Tarptautinė operacija Suvalkų koridoriuje vyko pirmą kartą, taip iliustruojamas po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ženkliai išaugęs NATO dėmesys Baltijos šalims.
„Aišku, tai nėra pati palankiausia geografiškai vieta gynybine prasme, (...) bet karine prasme mes taip ir ruošiamės, treniruojame savo karius taktiškai veikti tokiomis aplinkybėmis, o politine, strategine prasme, be abejo, tokio konflikto geriausia būtų tiesiog išvengti“ , – sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
„Geriausia žinia yra tai, kad ne mums vieniems tai rūpi“, – teigė jis.
Gynybos spragos
Sąjungininkai pastaraisiais metais ženkliai padidino savo pajėgas Baltijos jūros regione, tačiau jų gynybos spragos ir Rusijos vystomi pajėgumai vis dar kelia galvos skausmą politikams ir karininkams.
Suvalkų koridorių dažnai iš sraigtasparnio žvalgo Jungtinių Valstijų Sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas, apie jo gynybą kalba ir Briuselyje posėdžiaujantys NATO diplomatai bei ministrai.
Operaciją sekmadienį stebėjusiam JAV senatoriui Gariui Petersui padėtis priminė Šaltojo karo laikus, kai amerikiečiai buvo atsakingi už Fuldos koridoriaus apsaugą. Tai – teritorija Vakarų Vokietijoje, kurią NATO vertino kaip vieną realiausių vietovių, kur konflikto atveju pirmiausia įriedėtų sovietų tankai.
„Būtent todėl esu čia, kad pamatyčiau savo akimis, kaip NATO pajėgos demonstruoja galią ir vienybę. Tai – kertinė Europos dalis, kurios gynybą būtina užtikrinti“, – sakė Ginkluotųjų tarnybų komitetui priklausantis demokratas.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Baltijos šalyse buvo sustiprinta oro policijos misija, o birželį Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo baigti dislokuoti tarptautiniai batalionai, kurių kiekvieną sudaro po maždaug tūkstantį karių. Lenkijoje taip pat buvo dislokuoti papildomi keturi tūkstančiai Jungtinių Valstijų karių.
Prieš beveik dvejus metus NATO įsteigė priešakines vadavietes Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje, kad palengvintų iš keliasdešimt tūkstančių karių sudarytų Greitojo reagavimo pajėgų dislokavimą krizės atveju.
Tačiau kai kurie analitikai perspėja, kad Rusija išsaugojo galimybes kontroliuoti strateginius taškus Baltijos jūros regione.
Nors Rusija nusileidžia NATO karinėje srityje ir nebūtų pajėgi laimėti konvencinio karo, ji toli pažengė vystydama oro gynybos, raketų, artilerijos ir karinio laivyno pajėgumus, kuriais karo atveju greičiausiai siektų užkirsti kelią sąjungininkų atvykimui tiek sausuma per Suvalkų koridorių, tiek Baltijos jūra.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo Lino Kojalos, Aljansas turi imtis priemonių, kad užtikrintų ne tik Rusijos atgrasymą, bet ir realią Baltijos šalių gynybą.
„Žinoma, Rusijos pajėgumai dideli, ir yra reikalingų žingsnių, kurie sustiprintų Baltijos šalis, bet svarbu ir politinė valia bei signalas su daugianacionalinių pajėgų atsiuntimu į regioną“, – sakė ekspertas.
Lietuva siekia, kad NATO patvirtintų detaliuosius gynybos planus Baltijos šalims. Tokiuose planuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybai būtų priskirti konkretūs Aljanso pajėgumai pačiame regione ir už jo ribų. Be to, Vilnius ragina Aljansą perkelti savo Pietų ir Vakarų Europoje esančias pagrindines vadavietes į Rytinį Aljanso sparną.
Baltijos šalys prašo NATO papildomų pajėgumų oro gynybai užtikrinti, tačiau jie kol kas nedetalizuojami, bei ragina suteikti daugiau įgaliojimų NATO vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų Europoje vadui, kad šis galėtų savarankiškai parengti pajėgas išvykti į krizės vietą ir išsiųsti jas netrukus, kai dėl to Briuselyje apsispręstų iš visų Aljanso šalių atstovų sudaryta taryba.
Konfrontacija gąsdina
Operaciją Suvalkų koridoriuje sekmadienį vykdė kariai, dalyvaujantys Baltijos šalyse vykstančiose pratybose „Kardo kirtis“. Šie mokymai vyksta Lietuvoje jau kelis mėnesius tvyrant nerimui dėl rudenį Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančių pratybų „Zapad“.
Šalies žvalgybos teigimu, šiemet jos yra viena didžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui.
Lietuvos pareigūnai sako, kad šiose puolamojo pobūdžio pratybose dalyvaus apie 100 tūkst. karių, o Rusija jomis gali pasinaudoti, kad pasienyje sutelktų daugiau pajėgų.
Anot jų, ankstesnių 2009 ir 2013 metais vykusių mokymų „Zapad“ metu Rusija treniravosi okupuoti Pietų Lietuvą – tą patį regioną, kurį šį savaitgalį NATO treniravosi ginti.
JAV generolas B.Hodgesas baiminasi, kad per šių metų pratybas Rusija gali siekti įvykdyti provokacijų.
„Kai Rusija žengė į Krymą, tai įvyko prisidengiant pratybomis. Kai jie žengė į Gruziją – tai buvo pratybos“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė šią savaitę Lenkijoje pratybas stebėjęs karininkas.
Amerikiečiai žada pratybų „Zapad“ metu Baltijos šalyse laikyti apie 600 karių, Lietuvoje kuopą karių bus dislokavusi Portugalija, o patys lietuviai žada padidinti savo pajėgų parengtį, jeigu tam bus pagrindo.
Tačiau pratybas Suvalkų koridoriuje stebėjęs Šventežerio gyventojas D.Saukevičius sako, kad NATO ir Rusijos konfrontacija jį gąsdina.
„Nelabai norėčiau karo, – teigė jis. – Nieko iš tos Lietuvėlės neliktų“.
