Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, Mechanizuotosios pėstininkų brigados vadas plk. Mindaugas Steponavičius, kovinės grupės kariai.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų ir apie 200 Norvegijos karių. Kovinė grupė yra pilnai pasirengusi ir pajėgi atgrasyti, o prireikus kartu su nacionalinėmis pajėgomis nedelsiant reaguoti į bet kokią agresiją. 2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.
NATO priešakinių pajėgų batalionas yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo situacijos nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius. Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną prie rytinių NATO sienų buvo priimtas pernai liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
Šiandien atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kovinėms grupėms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Jų buvimas reiškia tai, kad vienos aljanso narės užpuolimas reikštų ataką prieš visas. Šios pajėgos reiškia ir didžiausią kada nors NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimą, kuris taip pat apima ir NATO buvimą Juodosios jūros regione.