NATO vadovas taip pat sakė, kad Aljanso įsipareigojimai saugoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę yra ilgalaikiai, o Prancūzija turėtų atsižvelgti į Baltijos šalių išsakytus nuogąstavimus dėl karinio laivo „Mistral“ pardavimo Rusijai.
„Politiniai ir kariniai lyderiai visose trijose Baltijos valstybėse žino, kad mes turime visus būtinus planus“, – susitikime su Baltijos šalių žurnalistais pirmadienį pareiškė A.F.Rasmussenas.
Vis dėlto NATO vadovas pabrėžė, kad jis negali viešai komentuoti gynybos planų, apie kurių kūrimą šių metų pradžioje paskelbė britų savaitraštis „The Economist“ ir kurių pastaruosius metus ne kartą viešai reikalavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Galiu patikinti, kad turime visus būtinus planus ginti ir apsaugoti visus sąjungininkus. Manau, kad suprantate, kodėl negaliu detalizuoti mūsų gynybos planavimo. Mes to niekada nedarome“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
NATO neturi jokių ketinimų pulti Rusiją, ir tai sakydamas, aš galiu pabrėžti, kad nelaikau Rusijos grėsme NATO, – sakė Aljanso vadovas.A.F.Rasmussenas taip pat patikino, kad NATO įsipareigojimai saugoti Baltijos šalių oro erdvę yra ilgalaikiai, o Lietuvai, Latvijai ir Estijai pačioms vykdyti oro policijos misiją labai brangu ir tai nebūtų tinkamiausias resursų išnaudojimas.
„Bet kuriuo atveju, tai ilgalaikis susitarimas. Tikiu, kad tol, kol Baltijos šalys neturės veikiančios savo oro policijos, tol NATO sąjungininkės bus pasirengusios Baltijos šalių vardu vykdyti oro policiją“, – atsakydamas į BNS klausimą sakė NATO vadovas.
„Aš manau, kad solidarumas mūsų Aljanse yra specializuotis ir pasiskirstyti darbus“, – pridūrė Aljanso vadovas.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, nuo 2004 metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Pernai NATO nusprendė pratęsti oro policijos misijos Baltijos valstybėse terminą iki 2014 metų pabaigos, tačiau Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų, o galbūt paskelbta ir nuolatine misija.
Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugantys prancūzai pastaruoju metu sulaukė kritiškų pastabų iš tų pačių Baltijos šalių dėl sandorio su Rusija parduoti jai modernų karo laivą „Mistral“. Komentuodamas šį susitarimą, A.F.Rasmussenas sakė tikįs, kad Prancūzija atsižvelgs į Baltijos šalių nuogąstavimus.
„Suprantu kai kurių sąjungininkių, tarp jų ir Baltijos šalių, nuogąstavimus, ir žinau, kad šie nuogąstavimai taip pat buvo išsakyti Prancūzijos Vyriausybei. Aš tikiu, kad Prancūzija į šiuos nuogąstavimus atsižvelgs“, – pirmadienį sakė NATO vadovas.
Kita vertus, NATO generalinis sekretorius sakė neabejojąs, kad Prancūzijos ir Rusijos sandoris atitinka tarptautinius reikalavimus, o Maskva niekada nenaudos karinės įrangos prieš jokį NATO sąjungininką.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad šis sandoris atskleidžia požiūrius į gynybos politiką – Rusija šiemet paskelbtoje savo karinėje doktrinoje NATO plėtrą įvardija kaip vieną didžiausių grėsmių.
BNS paklaustas apie tokį Rusijos požiūrį į NATO, A.F.Rasmussenas sakė, kad kai kuriose doktrinos nuostatose yra „Šaltojo karo kalba“, todėl jis raginąs Rusijos lyderius baigti tokią retoriką, kuri nepadeda gerinti NATO ir Rusijos santykių.
„NATO neturi jokių ketinimų pulti Rusiją, ir tai sakydamas, aš galiu pabrėžti, kad nelaikau Rusijos grėsme NATO“, – sakė Aljanso vadovas.
Kita vertus, bendraudamas su Baltijos šalių žurnalistais A.F.Rasmussenas pažymėjo, kad pernai rudenį vykusios galingos Rusijos karinių pajėgų pratybos, dėl kurių nerimą išsakė ir Lietuva, neatitiko kuriamos pozityvios NATO ir Maskvos santykių dvasios.
„Jos neatitinka pozityvios dvasios, su kuria mes bandėme pagerinti santykius tarp Rusijos ir NATO. Taigi aš tikiuosi, kad mes daugiau nematysime tokių pratybų vėl“, – BNS korespondentui sakė NATO vadovas.
„Manome, kad šioms pratyboms trūko skaidrumo, bet tai sakydami, mes jų nelaikėme grėsme prieš nei vieną NATO sąjungininkę“, – pridūrė generalinis sekretorius.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius praeitą mėnesį Rusijos žiniasklaidai pareiškė, kad Baltijos šalyse vyksiančios NATO pratybos nėra nukreiptos prieš Rusiją, bet yra susijusios su pernai vykusiomis bendromis Rusijos ir Baltarusijos karinėmis pratybomis.
Pernai rugsėjį vakariniame Rusijos regione ir Baltarusijoje vyko bendri Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mokymai „Zapad-2009“ ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų mokymai „Ladoga-2009“.
A.F.Rasmussenas sakė, kad planuojamos NATO pratybos Baltijos šalyse bus visiškai skaidrios ir atitiks Aljanso susitarimus su Rusija.
„Mes vykdysime NATO pratybas visoje NATO teritorijoje, įskaitant Baltijos valstybes, bet šios pratybos bus visiškai skaidrios ir visiškai atitiks visus susitarimus tarp NATO ir Rusijos“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
