Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2023 04 19

NATO viršūnių susitikimas: Lietuva nori daug, bet ar pasieks?

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje Lietuva išsikėlė penkis tikslus, kurių tikisi pasiekti: nuo didesnio Aljanso rytinio flango apginamumo iki Ukrainos narystės perspektyvos. Kai kuriais iš šių klausimų Vakarų paramos kol kas nedaug, tačiau politologas Linas Kojala mano, kad Vilniaus susitikimas poveikį gali turėti ne vienus metus.
Lietuvos ir sąjungininkų kariai nuo pat ryto intensyviai tęsia judėjimą į Gen. Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje.
Lietuvos ir sąjungininkų karių pratybos į Gen. Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje / Lietuvos kariuomenės/"Facebook“ nuotr.

NATO valstybių lyderiai Vilniuje rinksis liepos 11–12 dienomis.

Lietuva kaip susitikimo šeimininkė bus ryškiau matoma ir girdima, tačiau jos galimybės lemti darbotvarkę minimalios – priešingai nei Europos Sąjungoje, šalys nepirmininkauja posėdžiams.

Aljanse lemtingą žodį turi Jungtinės Valstijos, o skirtingus interesus derina NATO generalinis sekretorius.

Balandžio pradžioje Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje įtvirtino penkis pagrindinius mūsų šalies tikslus NATO aukščiausio lygio susitikime.

Penki Lietuvos tikslai

  • Reikšmingai sustiprinti Baltijos regiono ir visos rytinės NATO dalies priešakinę gynybą ir atgrasymą laikantis principo „atgrasymas per paneigimą“ įgyvendinant Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime priimtą įsipareigojimą reikšmingai, iki brigados dydžio vieneto, padidinti Lietuvoje nuolat dislokuotas sąjungininkų sausumos pajėgas; sustiprinti integruotą oro ir priešraketinę gynybą, įskaitant oro gynybos pajėgumus Lietuvoje ir regione, taip užtikrinant sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą; užtikrinti pasirengimą priimti sąjungininkų pajėgas iš anksto dislokavus jų karinę įrangą ir kitas priemones.
  • Visapusiškai remti Ukrainą praktinėmis priemonėmis, įskaitant ir NATO politinę paramą, pripažįstant, kad Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainą būtina pakviesti tapti NATO valstybe nare (pasirašant stojimo protokolus ir pradedant ratifikavimo procesą, kai tam atsiras sąlygos) – tai būtų strateginis NATO sprendimas siekiant taikos Ukrainoje ir Europoje; dar iki Ukrainos narystės NATO siekti vis gilesnio jos įtraukimo į NATO struktūrą ir procesus.
  • Sveikinant Suomijos narystę NATO, aktyviai prisidėti siekiant kuo greitesnio Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimo Vengrijoje ir Turkijoje iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje.
  • Siekti visų NATO valstybių narių įsipareigojimo nuo 2025 metų reikšmingai didinti finansavimą gynybai skiriant ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto ir sutarti dėl ambicingo visų NATO valstybių narių įsipareigojimo didinti ilgalaikes investicijas į gynybos pajėgumus ir gynybos pramonę.
  • Plėsti ir stiprinti NATO ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių partnerių praktinį bendradarbiavimą, apimant technologijų, kibernetinės gynybos ir atsparumo hibridinėms grėsmėms sritis, ir siekį ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.

Priešakinė ir integruota oro gynyba

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas