Socialiniuose tinkluose platinamas daugiau nei dvidešimties minučių trukmės vaizdo įrašas jau išverstas į kelias kalbas ir įgauna vis daugiau populiarumo tarp sąmokslo teorijų šalininkų.
Šiame filmuke natūropate prisistatanti J.Sugak ėmė įrodinėti, kad virusologija – pseudomokslas, o koronavirusas neegzistuoja, nes niekada taip ir nebuvo sekvenuotas.
J.Sugak teigia, kad Kinijos, kur kilo pandemija, mokslininkai turėjo pirmiausia sekvenuoti koronavirusą, o tik po to skelbti, kad daugybės žmonių užsikrėtimas juo yra pandemija. Anot jos, to nepadarius galima teigti, kad pasaulinė pandemija – tik ilga seka vienu metu atsitiktinai sublogavusių žmonių.
Iš tiesų Kinijos mokslininkai dar praėjusių metų vasarį sekvenavo koronavirusą ir paskelbė, kad jis žmonėms persidavė nuo gyvūnų, greičiausiai šikšnosparnių.
Pasak J.Sugak, koronavirusas nėra pandemija. Tą neva įrodo kitas pavyzdys – daugybė XVII–XVIII amžiuje skorbutu sirgusių jūreivių neužsikrėtė vienas nuo kito, tačiau ši liga buvo itin paplitusi.
Skorbutas – liga, kurią sukelia vitamino C (askorbo rūgšties) trūkumas. Askorbo rūgštis reikalinga kolageno sintezei žmogaus organizme. Iki XVIII amžiaus ja dažnai sirgdavo jūreiviai, piratai ir keliautojai, ilgą laiką praleidžiantys jūroje be maisto produktų, turinčių vitamino C.
Lyginti skorbutą su COVID-19 visiškai neteisinga. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, koronavirusas plinta oro lašeliniu būdu, esant artimam žmonių kontaktui.
Mokslininkai įrodė, kad SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, plinta greičiau nei gripo virusas.
Mokslininkų teigimu, nors peršalimo virusai ir turi panašumų su COVID-19, neturėtume šių ligų painioti.
Mokslo žurnale „The Lancet“ publikuoti gripo ir koronaviruso palyginimo rezultatai iškalbingi.
Į ligoninę patekusiems pacientams, sergantiems COVID-19, dažniau nei gripu sergantiems pacientams pasireiškė ūminis kvėpavimo nepakankamumas, plaučių embolija, septinis šokas ar hemoraginis insultas.
Vaizdo įraše J.Sugak aiškina, kad COVID-19 sukelia oro užterštumas, cheminiai preparatai ir daugybė kitų faktorių. Pneumoniją gali sukelti vaistai.
Tai nėra tiesa. Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms.
Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) – maži žinduoliai civetos.
Tarp daugybės pneumoniją sukeliančių veiksnių nurodomi ir vaistiniai preparatai.
Vaistų sukelta intersticinė pneumonija gali išsivystyti maždaug dėl 350 skirtingų vaistinių preparatų vartojimo. Dažniausiai šį susirgimą gali sukelti vaistai, skirti gydyti vėžiui, reumatoidiniams susirgimams, antiaritminiai preparatai.
Ši liga nėra iki galo ištirta, dėl to sudėtinga nustatyti tikslų ja susergančių asmenų skaičių. Mokslininkų skaičiavimu, šios ligos sergamumas milijonui gyventojų kasmet siekia 4,1–12,5 atvejų.
Sergamumas ir mirtingumas dėl COVID-19 kur kas didesnis. Koronavirusu jau persirgo daugiau nei 178 mln. žmonių visame pasaulyje. Šiuo metu skaičiuojama daugiau nei 3,8 mln. mirčių.
Vaizdo įraše J.Sugak kalba, kad epidemiologijos mokslas ne tiria žmonių susirgimus ar jų priežastis, o tik fiksuoja epidemiologinius simptomus.
Tai nėra tiesa. Epidemiologija – mokslas, tiriantis sveikatos būklių pasiskirstymą bei juos lemiančius veiksnius (determinantus) tam tikrose (apibrėžtose) populiacijose ir šių tyrimų taikymą sveikatos kontrolei. Determinantai yra įvairūs fiziniai, cheminiai, biologiniai, socialiniai ir elgesio veiksniai, darantys įtaką sveikatai.
Epidemiologijos pagrindiniai metodai yra analitiniai stebėjimai ir eksperimentiniai tyrimai, klinikiniai bandymai.
Savo išvedžiojimus J.Sugak grindžia vokiečių mikrobiologo Stefano Lankos teiginiais. Jis tvirtina, neva viruso nėra, o mokslininkams pavyko jį išgauti tik dėl laboratorinių tyrimų metu sudarytų sąlygų. Šis veikėjas taip pat aiškina, kad neegzistuoja ir SARS-Cov-2 viruso atmainos.
Skiepų priešininkas ir konspiracijos teorijų kūrėjas S.Lanka garsėja keistokais pareiškimais. 2015 metais jis paskelbė, kad vėjaraupiai yra psichosomatinė liga. Jis pasiūlė 100 tūkst. eurų premiją tam, kas sugebės įrodyti priešingai.
Vokietijos gydytojas Davidas Bardenas surinko šiuos įrodymus, ir net padavė S.Lanką į teismą, kai šis atsisakė jam išmokėti žadėtą premiją. Teismas pripažino, kad mediko įrodymų pakanka ir įpareigojo S.Lanką sumokėti žadėtą sumą.
S.Lanka taip pat neigia ŽIV, COVID-19 ir aiškina, kad daugybės ligų iš tiesų neegzistuoja ir jų nereikia gydyti. Pasak S.Lankos ligas sukelia trauminiai įvykiai žmogaus gyvenime ir jas galima išgydyti, išsprendus vidinį psichologinį konfliktą.
Vaizdo įraše J.Sugak aiškina, kad koronavirusas neegzistuoja, taigi ir PGR testai yra niekiniai.
Šis teiginys neatitinka tiesos.
Švedijoje gyvenantis ir dirbantis epidemiologas evoliucinis biologas dr. Gytis Dudas atskleidžia, kaip atliekamas PGR testas.
„PGR testo užduotis yra aptikti (žinomą) genetinę medžiagą mėginyje.
Tam išskirta DNR yra įkaitinama (kad viena nuo kitos atsiskirtų abi DNR spiralės), prie kiekvienos spiralės prisitvirtina pradmenys (angl. primers) ir nuo prisitvirtinusių pradmenų atkopijuojama likusi DNR.
Jei mėginyje yra ieškomos DNR, prie kurios gali prisitvirtinti turimi pradmenys, tuomet kiekvieno ciklo metu teoriškai padvigubėja ieškomos DNR kiekis“, – 15min pasakoja G.Dudas.
Vaizdo įraše J.Sugak aiškina, kad vadinamosios SARS-Cov-2 viruso ląstelės yra tiesiog egzosomų kopijos.
Pasak G.Dudo, ši sąmokslo teorija tėra išsigalvojimas.
„Egzosomose gali būti tik medžiagos iš pačios ląstelės. Tai tiek PGR testai negalėtų nieko aptikti, tiek sekoskaita nieko neįprasto nematytų.
PGR testai ieško būtent SARS-CoV-2 viruso genetinės medžiagos, kurios nebūna neinfekuotame asmenyje.
Šiame vaizdo įraše konkrečiai minima viruso izoliacija – SARS-CoV-2 yra izoliuojamas vos ne kasdien tyrimų sumetimais, būtent tokiu būdu yra tikrinami antikūnų neutralizacijos titrai“, – J.Sugak skleidžiamą dezinformaciją paneigia mokslininkas.
„Kuomet atliekame sekoskaitą mes galime daug ką pasakyti apie tą atvejį neturėdami visos informacijos. Pavyzdžiui, kai Lietuvoje aptikome B.1.620 matėme du nepriklausomus jos įvežimus. Kuomet užklausėme Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), kas yra tas vienas pavienis atvejis, neturintis nieko bendra su Anykščių rajonu, mums buvo pasakyta, kad tai buvo asmuo neseniai atvykęs į Lietuvą.
Ta nuspėjamoji galia yra ganėtinai įtikinamas argumentas, kad neišsigalvojame dalykų su sekoskaita“, – aiškina G.Dudas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.