Remiasi JAV žurnalistu
Žinutė apie tai, kad kai kurios ES valstybės tariamai „slapta ragina V.Zelenskį sustabdyti konfliktą Ukrainoje“, trečiadienį pasirodė Rusijos portale „Gazeta“.
„Amerikiečių žurnalistas, Pulitzerio premijos laureatas Seymouras Hershas tvirtina, kad Lenkijos vadovaujama Europos šalių grupė slapta ragina Ukrainos prezidentą V.Zelenskį sustabdyti konfliktą savo šalyje, net jei dėl to politikas turėtų atsistatydinti“, – cituojamas žurnalisto puslapyje paskelbtas straipsnis.
Jo tikinimu, šiai grupei priklauso Baltijos ir Rytų Europos šalys, ypač Vengrija, Latvija, Lietuva ir Estija.
Ukrainos lyderis tariamai nesutiko su tokiu siūlymu, todėl esą pradėjo prarasti kaimynų paramą.
S.Hersho puslapyje platformoje „Substack“ tą pačią dieną išties buvo publikuotas rašinys „Ukrainos pabėgėlių klausimas“, kuriame buvo pateikta tokia informacija.
„Ukrainos kaimynai ragina V.Zelenskį siekti taikos, kol į Europą plūsta milijonai perkeltųjų asmenų“, – skelbia teksto, po kuriuo jau beveik 700 žmonių paspaudė „patinka“, paantraštė.
Jame minimi JAV laikraščio „Washington Post“ paviešinti slapti žvalgybos dokumentai, iš kurių esą matyti, kad V.Zelenskis buvo užsimojęs aktyviai atakuoti Rusiją.
„Tačiau, kaip žino ir slapta pranešė kai kurie Amerikos žvalgybos bendruomenės nariai, Lenkijos, Vengrijos, Lietuvos, Estijos, Čekoslovakijos (parašyta būtent taip – red. past.) ir Latvijos įvairių lygių vyriausybių pareigūnų raginimu ruošiamasi kažkam kitam. Šios šalys yra Ukrainos sąjungininkės ir paskelbtos (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino priešėmis.“
Šiai grupei tariamai vadovauja Lenkija. „Ji tyliai ragino V.Zelenskį rasti būdą, kaip užbaigti karą – prireikus net atsistatydinti pačiam – ir leisti pradėti savo valstybės atkūrimo procesą, – be konkretesnių įrodymų rašo S.Hershas. – Remiantis Centrinės žvalgybos agentūros perimtais ir kitais duomenimis, V.Zelenskis nenusileidžia, tačiau jis pradeda prarasti privačią kaimynų paramą.“
Parama – visais lygiais
Mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija (URM) šį pranešimą įvertino kaip dezinformaciją ir sąmokslo teoriją.
„URM nekomentuoja nei gandų, nei sąmokslo teorijų, nei RF (Rusijos Federacijos – red. past.) propagandos kanalais skleidžiamos dezinformacijos“, – teigiama portalui 15min pateiktame atsakyme.
Taip pat skaitykite: Rusijos žiniasklaidoje – naujos provokacijos: kaltina Lietuvą rengiantis puolimui
Tačiau viešai skelbiama įvairios informacijos, paneigiančios teiginius, esą būtent V.Zelenskis raginamas baigti konfliktą ar kad kaimyninių šalių parama Ukrainai menksta.
Kaip žinoma, Ukraina pernai rugsėjį pateikė paraišką dėl greitos narystės NATO.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai tą pačią dieną išreiškė paramą jos priėmimui „kuo greičiau“.
Šiemet vasarį prezidentas Gitanas Nausėda panašiai kalbėjo Miuncheno saugumo konferencijoje. „Turime būti ambicingi ir susitarti dėl praktinių bei politinių priemonių, kurios priartintų Ukrainą prie Aljanso, kiek tai šiuo metu įmanoma“, – teigė jis.
„Pasibaigus karui, kurį, nuoširdžiai tikiu, laimės ukrainiečiai, Ukraina nebegali būti palikta pilkojoje zonoje, negalime vėl rizikuoti karais Europoje“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
Balandį Seimas priėmė rezoliuciją dėl tikslų per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje. Joje teigiama, jog Lietuva sieks, kad jau liepos pradžioje vyksiančiame susitikime Ukraina būtų pakviesta tapti Aljanso nare.
Vasarį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime G.Nausėda akcentavo, kad Ukrainos vieta yra ES. Jis teigė, kad būtina užtikrinti sklandų Ukrainos stojimo į procesą ir, remiantis konkrečia padaryta pažanga, pradėti derybas dar šiais metais.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius panašiu metu tvirtino, kad Ukraina verta tiesiausio kelio į ES.
Šie pareiškimai ir komentarai reiškia, kad Lietuva kartu su kitomis ES narėmis siekia ne tik Ukrainos pergalės, bet ir euroatlantinės integracijos įvairiais lygiais: nuo prezidento iki pavienių politikų.
Milijonai pabėgėlių neplūsta
Lietuva ne tik pareiškimais yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prieš mėnesį Seimo posėdyje pranešė, kad Lietuvos parama Ukrainai jau siekia mažiausiai 454 mln. eurų.
„Skiriame lėšas ir tarptautiniams fondams. Rengiame ukrainiečius, pernai parengėme 500 ukrainiečių karių, šiemet planuojame jų parengti 1 600, o galbūt iki 2 tūkst. <…> mūsų įsipareigojimas – teikti Ukrainai paramą iki pergalės prieš agresorių“, – kalbėjo ministras.
Interneto platforma „Statista“, kaupianti duomenis apie rinkas ir vartotojus, suskaičiavo, kiek šalys išleido Ukrainos ginklavimui, humanitarinei ir finansinei pagalbai.
Taip pat skaitykite: Ukrainos padėka Lietuvai plinta internete: „Niekuomet nepamiršime jūsų dosnumo“
Europos Sąjunga (kaip organizacija) – antroje vietoje, skyrusi 35 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė (8,3 mlrd. eurų), Vokietija (6,1 mlrd. eurų), Kanada (4 mlrd. eurų).
Lietuva, remiantis duomenimis, apimančiais laikotarpį nuo invazijos pradžios iki sausio vidurio), skyrė 350 mln. eurų ir yra 19-a.
Tačiau, palyginus šalių suteiktą pagalbą su jų galimybėmis, vaizdas keičiasi, atkreipė dėmesį tinklalapis technologijos.lt.
Kiek senesni (iki praėjusio lapkričio 20 d.) skaičiai rodė, kad vienam estui parama atsiėjo 255 €, amerikiečiui – 184 eurus, latviui – 178 eurus, lietuviui ir britui – po 100 eurų, lenkui – 80 eurų, vokiečiui – 65 eurus.
Sausio vidurio duomenimis, šalių, Ukrainai skyrusių didžiausią dalį savo bendrojo vidaus produkto, ketvertas buvo toks: Estija (1,1 proc.), Latvija (0,93 proc.), Lenkija (0,5 proc.), Lietuva (0,46 proc.)
Apie visos ES paramą Ukrainai išsamiai rašoma čia, čia, čia, čia, čia.
S.Hersho frazė apie „plūstančius milijonus pabėgėlių“ nėra tiksli. Tiesa, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, į Europos šalis pasitraukė milijonai ukrainiečių.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios Europoje užregistruota bemaž 8,25 mln. pabėgėlių. Bet didžiuma jų atvyko per pirmuosius metus, ypač pernai.
Vasario pabaigoje šis skaičius siekė kone 8,1 mln. pabėgėlių, reiškia, per pastaruosius tris mėnesius atvyko apie 150 tūkst. žmonių.
Stiprų pabėgėlių sumažėjimą rodo ir Lietuvos statistika. Per visą karo laikotarpį sulaukėme 77 tūkst. atvykusiųjų iš Ukrainos. Per ankstesnę savaitę jų buvo 209, per pastarąją – 185, o per pastarąją parą – 20.
Ruošiasi ne baigti, o pulti
Ukrainiečių pozicija yra priešinga, nei, anot S.Hersho, tariamai reikalauja kai kurios ES šalys. Jie kalba apie kontrpuolimą, okupuotų teritorijų išlaisvinimą ir net dabartinės Rusijos griūtį.
Tokius tikslus interviu portalui 15min vardijo Ukrainos Aukščiausios Rados narys, draugystės grupės su Lietuvos Respublika vadovas Ihoris Huzas.
Taip pat skaitykite: Ukrainos deputatas: rusams mes niekada neatleisime, sieksime Rusijos žlugimo
Politikas taip pat tvirtino nematantis Vakarų nuovargio dėl teikiamos paramos, net vienai iš ES narių – Vengrijai – dažnai reiškiant priešingą poziciją.
„Kol kas nematome nuovargio, nes svarbiausi mūsų sąjungininkai dirba dinamiškai remdami Ukrainą ginklais, ekonomiškai. <…> Yra kelios šalys, kurios nekeičia savo pozicijos. Jos neturi jokios įtakos situacijai – sakėte, Vengrija, kai kurios kitos šalys.
Matome, kad visos pagrindinės pozicijos teikiant paramą vykdomos.“
<…> Mes kol kas nematome nuovargio, bet suprantame, kad jis gali būti. <…> Bendrai matome, kad civilizuotas pasaulis mus aktyviai palaiko.
Naujausias sprendimas, kad vis dėlto Europos Komisija rado sutarimą, kas gamins amuniciją Ukrainai už Europos pinigus, irgi svarbu. Nes kontrpuolimas, efektyvus karas – tai amunicija.“
Kalbėdamas apie narystę NATO ir būsimą viršūnių susitikimą, I.Huzas pažymėjo, kad artimiausi kaimynai – rumunai, bulgarai, moldavai, čekai, slovakai, lenkai, Baltijos šalys, pirmiausia – Lietuva – šiame kelyje yra svarbiausi sąjungininkai.
Sąmokslo teorijų skleidėjas
S.Hershas yra žinomas žurnalistas. Praeityje jis atskleidė JAV karių vykdytas Pietų Vietnamo gyventojų žudynes My Lai kaime. Už knygą, kurioje aprašyti šie įvykiai, buvo apdovanotas Pulitzerio premija.
Žurnalisto reportažai apie Votergeito skandalą „New York Times“ laikraščiui paskatino parašyti apdovanojimą pelniusią knygą apie buvusį valstybės sekretorių Henry Kissingerį.
S.Hersho plunksnai priklauso kritikų pripažintos knygos apie 1983 m. sovietų numuštą Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, Izraelio branduolinio ginklavimosi programą ir amerikiečių karių piktnaudžiavimą kaliniais Bagdado Abu Graibo kalėjime per JAV okupaciją Irake.
Tačiau pastaraisiais metais žurnalisto reputacija kiek smuko.
2017 m. jis išleido knygą apie įvykius, susijusius su „al Qaedos“ vadeivos Osamos bin Ladeno nužudymu 2011-aisiais. Autorius aiškino, kad viskas, kas buvo pasakyta ar parašyta apie šį istorinį ir masiškai dokumentuotą įvykį, įskaitant ir Baltųjų rūmų versiją, yra melas.
Neseniai S.Hershas savo tinklalapyje pareiškė, kad JAV buvo atsakingos už „Nord Stream“ dujotiekio sprogimą. Baltieji rūmai šiuos kaltinimus atmetė, jo pranešimas net buvo įvertintas kaip dezinformacija.
Žurnalistas taip pat yra skelbęs melagingą informaciją, neva V.Zelenskis ir jo aplinka 2022 m. pasisavino mažiausiai 400 mln. dolerių savo reikmėms.
Taip pat skaitykite: Volodymyrui Zelenskiui – priekaištai pasisavinus 400 mln. dolerių: iš kur šis mitas?
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
